Kilusi mintis apie pavasarinių paukščių sutiktuves išsiplėtė iki projekto. Apjungus choreografijos mokytojos Sandros Leonauskienės, muzikos mokytojos Jovitos Jokšienės, ikimokyklinio ugdymo mokytojų Janinos Riaukienės, Loretos Stirbienės ir Almos Kinčienės bendras idėjas.
Tėvai noriai prisidėjo, nepavėlavo meistraudami inkilus. Neužtruko ir paukščiai su įkurtuvėmis, sudėjo kiaušinėlius, tiesiog kaimynais tapo šalia augančiuose beržuose – žvilgčioja, žaidžiančius vaikus stebi.
Žvarbių dienų popietėmis, vaikai piešė, spalvino, karpė, dekoravo paukštelius. Miškų, laukų ir pasakų paukščiai „sutūpė“ pavėsinėse ir darželio kiemelyje. Vėjas negailestingai sukiojosi jose – šėldamas laukė žiūrovų, ne vieną kojelę paukščiukui „ nurovė“.
Negirdėtų dainelių ir šokių mokėsi vaikai, nuolat girgėjosi repeticijų garsai salėje. Žingsniavo išdidžiai kaip garniai, žvirbliais skraidė, žąselėmis plaukė.
„ Pelėdžiukai“ begalę eilėraščių išmoko… „ Varnėnai“, „Vyturėlis“, „Gandre gandrininke“, „Gandro meškerėlė“, „ Varnas ir siuvėjas“, „Skrido žvirblis“, o dar kiek paukščių mėgdžiojimo garsų… visi kaip vienas žodis žodin. Minė mįslę keturgyslę, varžėsi estafetėje maitindami varlytėmis jauną gandriuką.
Dėl nedėkingų oro sąlygų liko neįgyvendinta Steam veiklos užsiėmimas, ir žaidimas. Tikime, kad šiluma ir saulė grįš į mūsų kiemelį, pakvies sugrįžt kūrybai ir žaidimams.
