Muziejus

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos muziejaus ataskaita už 2021-2022 m.m.

Mūsų mokyklos muziejus įkurtas 1957 m. Jis ne tik  praeities, mūsų didžiausio turto, sergėtojas, bet ir  erdvė, kur kiekviena karta, kiekviena laida palieka savo pėdsakus. Atmintis į muziejų atveda ir nutolusius, ir dažniau sugrįžtančius buvusius mokinius, neretai ir jų šeimas, buvusius mokytojus, veiviržėniškius, kurie ne tik randa čia savo buvimo ženklų, bet ir praturtina muziejų naujais eksponatais, atsiminimais, nuotraukomis.

Iki 2016 m. muziejus veikė visuomeniniais pagrindais – nė vienam muziejaus vadovui  nebuvo mokama už jo priežiūrą, darbą. Tik nuo 2016 m. sausio 1 dienos įsteigta muziejininko 0, 5 etato.

Muziejaus vadovai

Mokyklos muziejuje dirbo šie mokytojai: istorikas Antanas Tyla, muziejaus įkūrėjas (1957−1958), lituanistas Petras Butrimas (1958−1971), istorikės  Stanislava Kreišmontaitė-Daugėlienė (1971–1974, 1992–1994), Rūta Lukauskytė (1975–1978), Ona Tamošauskienė (1978–1991), lituanistė Irena Urbonienė (1994 – 2015), dailės mokytoja Alva Giržadienė dirbo 2015 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais. Nuo 2016 metų sausio 1 d. – tautodailininkė, ekspertė Valdonija Karaliūnienė. Visų muziejui ir jaunųjų kraštotyrininkų būreliams vadovavusių mokytojų darbo  tikslas – padėti mokiniui pažinti savo artimiausią aplinką, ugdyti norą puoselėti, saugoti tai, kas turi išliekamąją vertę, ugdyti dėmesį kultūros paveldui, gimtinės istorijai bei gebėjimą suvokti, kad visa tai būtina ne tik saugoti, bet ir perimti, perduoti. 

Patalpos

1957–1969 m. muziejėlis glaudėsi pagrindinio mokyklos pastato 9 m² kambarėlyje. 1970 m. perkeltas  į Veiviržėnų apylinkės patalpas. 1978 m., pastačius II mokyklos priestatą, direktorius S. Muižė muziejui skyrė didesnę patalpą, bet ir čia greit pritrūko vietos ekspozicijoms, sukauptai medžiagai, todėl 2009 m. gimnazijos direktorius S. Rameika skyrė muziejui erdvias patalpas renovuotame pastate. 2014 m. Klaipėdos rajono savivaldybei skyrus lėšų, įsigyta naujų baldų ekspozicijoms, atnaujintos  patalpos. Už tai nuoširdžiai dėkojame savivaldybei, gimnazijos direktoriui S. Rameikai,  pavaduotojui V. Pozingiui, jo padėjėjams V. Kaniauskui, S. Žilinskui ir J. Petrauskui. Dabar muziejaus  plotas – 188  m². 

Eksponatai

Pirmieji eksponatai buvo surašyti paprastame sąsiuvinyje – 151 įrašas. Gal tai pirmoji „inventorinė knyga“? Vėliau, surinkus daugiau eksponatų, P. Butrimas ėmė registruoti ir aprašyti juos. Pirmoje knygoje jau 1570 įrašų. Eksponatų skaičius kito: 151–1958 m., 1261–1969, 2176–1973, 2906– 2008, o 2016 m. sausio 1 dieną pagrindiniame fonde jau buvo 5016, o pagalbiniame – 1913 eksponatų (akmeniniai kirvukai, 17−20 a. monetos, banknotai, maldynai, signataro Jurgio Šaulio dienoraščio kopija, jo asmeniniai daiktai, įvairių dokumentų kopijos, nuotraukos, darbo ir buities įrankiai, skulptūrėlės, dailės kūriniai ir kt.). Muziejuje daug vertingos medžiagos. Turtinga knygų kolekcija atskleidžia ištisą mūsų raštijos, leidybos ir knygnešystės istoriją: čia XX a. I pusėje ir seniau išleisti vadovėliai, žodynai, žinynai, maldaknygės, giesmynai, grožinė literatūra, reti leidiniai lotynų kalba, Rygiškių Jono vadovėliai „Lietuvių kalbos gramatika“, 1922 m., „Lietuvių kalbos sintaksė“, 1911 m. išleista Seinuose, J. Damijonaičio „Lietuvių kalbos gramatika“, 1935 m, „Aritmetikos uždavinynas“, M. Stankevičiaus vadovėlis „Negyvoji gamta, 1921, 1881 metais Sankt Peterburge išspausdintas „Aritmetikos uždavinių rinkinys“. Seniausia knyga – „Les Voux Temeraites“ ou L‘enthausiasme“, 1799 m., Įdomus 1893 metų statistinės apžvalgos žinynas – „Kovenskaja gubernija“, kuriame minimi ir Veiviržėnai. Čia daug mokinių ir mokytojų parengtų aplankų, skirtų abiturientų laidoms,  anksčiau ir dabar dirbantiems mokytojams, kaimų, kapinių, mokyklos, bažnyčios istorijoms, atsiminimams, iškiliausiems veiviržėniškiams, amatams ir kt.

Lankytojai

Kito ir lankytojų skaičius. 1970 – 305, 2006 – 921, o 2009 m. persikėlus į naujas ir šiltas patalpas, padaugėjo iki 1000 ir daugiau. Pagrindiniai lankytojai – mūsų ir aplinkinių mokyklų mokiniai. 1970 metais persikėlus į apylinkės patalpas, padaugėjo lankytojų iš Klaipėdos rajono, šalies, lankėsi svečiai iš Bulgarijos, JAV. 2011–2014 m.  lankėsi turistinės grupės iš Vokietijos, Austrijos, vis dažniau čia užsuka  buvę mokiniai, abiturientų laidų susitikimų dalyviai.   

1957–1958 metai

Veiviržėnų mokyklos muziejaus įkūrėjas – tada mūsų mokyklos istorijos mokytojas Antanas Tyla. Jo tikslas buvo tą muziejėlį padaryti Veiviržėnų apylinkės istorijos muziejumi. Mokiniai rinko archeologinius radinius, medžiagą apie apylinkės piliakalnius, pilkapius, senas kapinaites, žemės valdymo istorijos dokumentus, darbo įrankius, monetas ir kt.. Mokytojas ir mokiniai sukaupė nemažai senų Rusijos rublių, vokiškų markių, monetų. Pradėta rašyti  mokyklos istorija. Tuo metu rajone ir mokykloje buvo organizuojami turistiniai – istoriniai (kraštotyriniai) 1, 3 ir net 5 dienų  maršrutai po Lietuvą (Švėkšną, Padevitį, Kaltinėnus, Platelius, Rokiškį, Ventės Ragą), gimtąsias apylinkes. Tokių žygių tikslas – ne tik  gimtinės, šalies pažinimas, bet ir domėjimasis Lietuvos praeities liudininkais pilimis, piliakalniais, dvarais, įdomiais pasakojimais, legendomis. Rezultatai buvo apibendrinami sąskrydžiuose, reikėdavo atsiskaityti, parengti sukauptos medžiagos aplankus. Gražią mokytojo ir jo vadovaujamų mokinių iniciatyvą rėmė mokytojai, veiviržėniškiai. Visų sumanymų mokytojas per tokį trumpą laiką nespėjo įgyvendinti, bet   graži šio darbo pradžia padėjo pagrindus tolimesnei veiklai, muziejaus turtinimui. Ir dirbdamas Vilniuje, mokytojas siuntė mokyklos istorijai įvairią medžiagą iš archyvų. Gražų Veiviržėnuose buvimo ženklą paliko mokytojas. 

1958–1971 metai 

1958 m. mokytojui A. Tylai išvykus dirbti į Istorijos institutą  Vilniuje, muziejų turtino, organizavo kraštotyrinį darbą su mokiniais 1958–1971 m.  Petras Butrimas. Apie šį mokytoją, muziejaus, kuriam vadovavo iki pat mirties, puoselėtoją, buvęs mokyklos direktorius S. Muižė atsiminimuose rašo: „P. Butrimas turėjo daug gerų savybių, bet vieną ypač ryškią: greit pajusdavo, kuo gyvena žmogus, ir sugebėdavo patraukti, palenkti į savo pusę žmogų, turintį vertingą eksponatą. Žmogelis net džiaugdavosi, kad už eksponatą jį mokytojas išgirdavo, dėkodavo“. Kraštotyrinis darbas  vėl siejamas su turizmu. Parenkami įdomūs mokiniams maršrutai, organizuojamos išvykos, turistiniai sąskrydžiai, medžiagos rinkimas. Visa tai mokytojas labai dailia rašysena aprašo dienoraštyje. Stebina mokinių aktyvumas toje veikloje. Bendras tokių visos mokyklos išvykų pėsčiomis, dviračiais kelias per mokslo metus – net 4633  kilometrai. Sukaupta vertingos medžiagos apie knygnešius, kunigaikštį Oginskį, Trepkalnio dvaro vardą, Vyskupiškių kaimą ir kt. Jo gebėjimų išprašyti dėka muziejuje atsirado gražūs spintiniai laikrodžiai, šiaudiniai aviliai, darbo ir buities įrankiai, net padaryti 1875–1879 metais. 1970 m. perkėlus muziejų į kitas patalpas, mokytojui su kraštotyrininkais teko iš naujo kurti ekspozicijas, organizuoti mokinių budėjimą muziejuje, priimti ekskursijas iš įvairių Lietuvos vietų, todėl padidėjo lankytojų skaičius.

P. Butrimas bendradarbiavo su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, kuriam perdavė daug surinktos tautosakos, susirašinėjo su A. Tyla, kuris padėjo kaupti medžiagą iš archyvų apie Veiviržėnus ir mūsų mokyklą. Muziejuje yra daug vertingų senosios lietuvių  literatūros kūrinių, dokumentų, buities įrankių iš asmeninio A. ir P. Butrimų šeimos archyvo. Išliko paties mokytojo fotoaparatu įamžintų žygių, sąskrydžių prie Dusios ir Matelių ežero, Vyskupiškuose, Šernuose akimirkų. Po jo dirbusi šį darbą mokytoja S. Daugėlienė muziejaus istorijoje įrašo  tokį sakinį: „Muziejuje, dokumentuose, darbų aprašymuose – visur jaučiama didžiojo Mokytojo, nuostabaus žmogaus, kuris su butrimiška ugnele puoselėjo muziejų, taip nuoširdžiai dirbo kraštotyrinį darbą, dvasia.“

1971–1994 metai

Mirus P. Butrimui, šį darbą tęsė istorijos mokytoja Stanislava Kreišmontaitė-Daugėlienė (1971–1974, 1992–1994).    Reikėdavo per savaitę 2 dienas eiti į apylinkėje esantį muziejų budėti, priimti lankytojus, svečius, atvykusius iš rajono, aplinkinių mokyklų. Su mokiniais pertvarkė ekspoziciją, pakeitė užrašus po eksponatais. Įdomu buvę rinkti su mokiniais eksponatus, nors vis mažiau jų atnešdavo, mažiau senovinių daiktų belikę po melioracijos, nugriovus senuosius pastatus, persikėlus iš vienkiemių į miestelį, gyvenvietes.

Kad jos darbas, vadovaujant muziejui ir jauniesiems kraštotyrininkams, reikalingas ir prasmingas, rodo Lietuvos švietimo ministerijos atstovo įrašas atsiliepimų knygoje: „Poetu reikia gimti, o tapti savo gimtojo krašto mylėtoju – reikia turėti karštą širdį ir darbščias rankas. Begalinės tolimesnės sėkmės Jums, mieli kraštotyrininkai, Jūsų pasirinktame darbe“, 1971 m.

Mokytoja S. Daugėlienė su mokiniais sukaupė daug tautosakinės  medžiagos, popierinių pinigų., parengė įdomią ir vertingą medžiagą apie kalvystę Veiviržėnų apylinkėse. O jos  parašyta mokyklos muziejaus istorija  naudojamės ir dabar.

S. Daugėlienei išėjus ilgalaikių atostogų, muziejui vadovauja ir su mokiniais dirba  istorikė Rūta Lukauskytė (1975–1978).Tuo metu muziejus dar tebebuvo Veiviržėnų apylinkės patalpose. Jaunieji kraštotyrininkai mėgsta keliauti dviračiais, todėl aplankytos įdomesnės rajono vietovės – Priekulė, Dreverna, Ablinga ir kt., kaupta medžiaga apie rajoną. Tuo metu surinkta vestuvių papročių, dainų, pasakojamosios tautosakos. Atnaujintos ekspozicijos, kraštotyrininkai budi muziejuje, mokosi vesti ekskursiją po jį.

Rūtai Lukauskytei išvykus dirbti į Klaipėdą, kraštotyrinį darbą organizuoja ir muziejui vadovauja istorikė Ona Tamošauskienė. Muziejus perkeltas į naujas patalpas mokyklos priestate. Čia daugiau vietos vis didėjančiam eksponatų skaičiui, nemažam jaunųjų kraštotyrininkų būreliui (20 narių), kuris aktyviai dalyvavo ekspedicijoje, kaupė medžiagą mokyklos metraščiui, surinko paminklų konservavimo institutui vertingos medžiagos apie buvusį Liepaičių dvarą bei Dudinėlių palivarką. Mokytoja su mokiniais padėjo Rietavo vidurinei mokyklai surinkti duomenis apie buvusį jų mokyklos direktorių  P. Kerpę, kilusį  iš Veiviržėnų apylinkės ir nužudytą Štuthofo koncentracijos lageriuose. Vyko į pažintines ekskursijas po istorines rajono, Klaipėdos miesto vietoves. Buvo rengiamos proginės parodėlės, renkama medžiaga apie Antrojo pasaulinio karo dalyvius veiviržėniškius. 

1994– 2015 metai

Nuo 1994 m. rudens iki 2015 m. rugsėjo 1 d. muziejaus vadovė – Irena Urbonienė. Su kraštotyrininkų būreliu dirbo 1992–2015 metais.

Patalpos. Ekspozicijos

Iki 2009 m. dirbome šaltose, muziejui nepritaikytose 60 m² patalpose. O 2008 m. atnaujintame senosios mokyklos pastate direktorius S.Rameika skyrė muziejui 126 m² patalpas III aukšte (palėpėje). 2009 m. kovo 9 d. šventėme įkurtuves naujose patalpose. Sąlygos pagerėjo, daug erdvės ekspozicijoms, tik trūko baldų, bet išradingi gimnazijos meistrai pritaikė senus kabinetų baldus, vėliau Klaipėdos r. savivaldybė skyrė lėšų naujos signatarui Jurgiui Šauliui skirtos ekspozicijos įrangai, biblioteka paskolino tam tinkamų baldų – ačiū visiems. Taip naujose patalpose įkūrėme dar 6  ekspozicijas. 2015 m. iš viso jų buvo jau 13: Darbo ir buities įrankiai; Kultūra, švietimas, istorija; Mokyklos istorija; Veiviržėnų istorija; Archeologiniai radiniai; Numizmatika; Audiniai; Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Jurgis Šaulys; Iškilieji veiviržėniškiai; Bažnyčios istorija; Gintaro dirbiniai; Suvenyrai; Apdovanojimai. Vienu metu čia buvo eksponuojama apie 600 eksponatų.

Gražus mūsų sumanymas – įkurti muziejuje erdvę, kurioje atsispindėtų mokyklinės klasės ir ugdymo raida. Kai perkėlėme dalį ekspozicijos į naujas patalpas, buvusiose įrengta klasė, kur senoje mokyklinėje lentoje užrašyta trumpa mokyklos isorija, be senovinių mokyklinių baldų, čia atsirado medinė kuprinukė, vadovėliai, iš kurių mokėsi dar proseneliai, , grifelinės lentelės, koteliai, iš cheminio pieštuko padarytas rašalas, rašiklių rinkinys (145 padovanojo M. Sūdžienės klasė), mokytojų parengti klasės darbo planai, įvairių mokomųjų dalykų pamokų planai, mokinių stebėjimo dienoraščiai, mokinių sąsiuviniai ir kt. Mokiniai per edukacinius užsiėmimus galėjo uždavinius spręsti ir gimtosios kalbos mokytis iš J. Damijonaičio Aritmetikos uždavinyno ir Lietuvių kalbos gramatikos, istorinės tiesos semtis iš J. Norkaus vadovėlio (1935, 1936 m.) ir kt. Už gerai atliktas užduotis to laikotarpio skatinimo priemonės – morka, naminės duonos arba pyrago riekė, padėta po vadovėliu, sąsiuviniu. Ir bausmės už nusižengimus – klūpoti ant žirnių, iškėlus virš galvos šepetį ar kitą daiktą. Labiausiai veiviržėniškiai mokiniai bijodavę bausmės – pasilenkus ir nusitvėrus abiem rankom abiejų kojų pirštus išbūti visą pamoką (1919 m. pasitaikydavo ir tokia bausmė). Didelio lankytojų dėmesio sulaukė mokyklos istorija, 1946 m. Veiviržėnų progimnazijos dienynai, aplankai, skirti mokytojams ir buvusioms abiturientų laidoms( jų parengta 65).

Fondai

Per kalendorinius metus fondas buvo papildomas 100 – 600 eksponatų. Jie surinkti iš Veiviržėnų seniūnijos, daugelis turi išliekamąją vertę. 2000 m. šviesaus atminimo Juozapas Paliakas dovanojo signataro Jurgio Šaulio dienoraščio, rašyto 1915–1935 m., ir įvairių dokumentų kopijų. 2010 metais Česlovas Tarvydas – signataro Jurgio Šaulio asmeninių daiktų ir dailininko J. Mackevičiaus tapytą jo portretą. Senų spaudos leidinių, knygų, kalendorių, šventųjų paveikslėlių, darbo ir buities įrankių, nuotraukų, albumų, rankdarbių, audinių, knygų dovanojo K. Jocienė, B. Bielskienė, A. Kundrotienė, M. Puškorienė, M. Jokšienė, B. Mudrich, V. Raudonius, J. Paliakas, V. Pozingis, T. Jokšienė, V. Bieliauskienė, T. Kerpienė, N. Milašienė, D. Butrimaitė–Dirgėlienė, Z. Vendelienė, R. Bagdonavičienė, mokiniai, kraštotyrininkai ir kiti. Susitikrinome fondą, daug eksponatų trūko, todėl iš naujo invetorinome visus eksponatus.

Nuo 2009 m. pradėta vesti atskirai pagrindinio ir pagalbinio fondų apskaita, tada muziejuje buvo 3006 eksponatai. 2015 m. pagrindiniame fonde buvo 4969, o pagalbiniame – 2046 eksponatai.

Lankytojai, ekskursijos

Muziejų kasmet aplankė 300–1000 lankytojų iš aplinkinių Pašlūžmio, Brožių, Agluonėnų, Judrėnų, Endriejavo, Gargždų, Dovilų ir kitų mokyklų mokiniai ir mokytojai, svečiai iš kitų šalių – Šveicarijos, iš Vokietijos net 6 grupės (2012–2013 m.), Austrijos, Italijos, Izraelio, Turkijos, Lenkijos. Iš Lietuvos – Klaipėdos, Kėdainių, Jonavos, Akmenės, Kretingos, Panevėžio, Biržų Mažeikių, Šilutės miestų ir rajonų, Vilniaus dailės akademijos ir kt. 1996–1997 m. m. vesta 21 ekskursija, 2011–2013 metais – 76 ekskursijos: 37 teminės, 39 apžvalginės. Žemesniųjų klasių mokiniams patikdavo mini ekskursijos per ilgąsias pertraukas. Buvo parengti keli kraštotyrininkai gidai, kurie padėdavo vesti dalį ekskursijų.

Įsimintini  buvusių mokyklos abiturientų susitikimai, 2009–2010 m. m. jų buvo net 9. Tai susitikimai su praeitimi, kurių laukia buvę mokiniai ir jų mokytojai. Laidai parengiamas aplankas, kuriame sudėta medžiaga, susijusi su ja: sąrašas, rašinėliai, pasiaiškinimai, nuotraukos, pažymių suvestinės, įrašomi linkėjimai auklėtojams, mokyklinių prisiminimų akimirkos ir kt. Kiekvienas ieško savo buvimo mokykloje ženklų ir labai laimingi, kai randa. Ant ąžuolo, esančio mokyklos fojė, gilių užrašydavo savo laidos numerį, nusifotografuodavo. To ąžuolo jau nėra, kur dabar rašys?

Jaunųjų kraštotyrininkų ir muziejininkų būrelių veikla 1992–2015 m.

Muziejaus šeimininkai, jo puoselėtojai, Veiviržėnų krašto istorijos rinkėjai ir sergėtojai buvo jaunieji kraštotyrininkai bei muziejininkai ir jiems vadovavę mokytojai. Kasmet būdavo po 1–2 būrelius, kuriuose 8–27 nariai, per savaitę buvo skiriamos 4–8 valandos. Svarbiausia buvo jaunuosius kraštotyrininkus mokyti pagarbos savo krašto istorijai, medžiagos rinkimo, metrikavimo, dokumentavimo, ekspozicijos rengimo, kraštotyrinių darbų parengimo, medžiagos perkėlimo į skaidres ir kitų  reikalavimų.

Tai, ką per 1995–2015 metus išgirdome, užrašėme, surinkome, tyrinėjome, nufotografavome, susisteminome, tapo priemone kai kuriems mokomiesiems dalykams, papildoma informacija pažinimo procese, šaltiniu kultūros ir istorijos tyrinėjimams ne tik mūsų mokiniams, bet ir Klaipėdos, Kauno Vytauto Didžiojo, Vilniaus universitetų, Klaipėdos kolegijos studentams  veiviržėniškiams, rašantiems kursinius ir diplominius darbus. Dirbdami tiriamąjį – kaupiamąjį darbą, būrelių nariai suprato, kad turime turtingą kultūros paveldą ir įdomią krašto istoriją, kad nelengva parengti darbus rajono ir šalies konkursams, svarbiausia – kad išliktų darbų tęstinumas. Džiaugėmės, kad mūsų krašto paveldas, miestelio istorija vėl ir vėl atgyja mokinių, kurie patys paveiksluoja, renka medžiagą, maketuoja ir noriai pristato bendruomenei, darbuose.

Kaupiamųjų ir tiriamųjų darbų 1997–2002 metais mokėmės Klaipėdos jaunimo turizmo centro Giruliuose organizuotose mokomosiose jaunųjų kraštotyrininkų ir muziejininkų stovyklose (vadovės V. Čumak ir A. Marcinkienė) ir Lietuvos jaunimo turizmo centro Vilniuje organizuotose jaunųjų muziejininkų mokyklose bei Nacionalinėje jaunųjų kraštotyrininkų ekspedicijoje (A. Ščiukaitis, V. Petrevičienė). Stovykla Giruliuose kraštotyrininkams buvo didžiausia dovana už visus metų darbus. Jose buvo organizuojama įdomi veikla: konkursai, meninės programos, ekskursijos po istorines vietas, žymių žmonių gimtines, praktiniai darbai. Čia gavome ir pirmąsias darbo su kompiuteriu pamokas. Lietuvos jaunimo turizmo centre jaunųjų muziejininkų mokykloje dvejus metus mokėsi dvi mūsų jaunosios muziejininkės – L. Beržanskaitė ir A. Žemgulytė.

Muziejuje buvo vedamos integruotos istorijos, aplinkos pažinimo, anglų, lietuvių kalbų pamokos, klasių valandėlės, susitikimai, seminarai.

Visus mokyklos, miestelio, seniūnijos svarbesnius įvykius, renginius aprašėme KRONIKOJE (1995–2015 m.) ir METRAŠTYJE (2000–2015). Juose esančia informacija naudotasi rašant Veiviržėnų ir mokyklos istoriją, rengiant darbų pristatymus, pranešimus, straipsnius į spaudą. Nuo 2000 m. kiekvienais mokslo metais užrašyta svarbiausia informacija apie ugdymo procesą, sudėtos mokyklos ir miestelio renginių nuotraukos. 2001–2002 m. leidome laikraštėlį „Viržis“. Nuo 2007 m. buvo vedama Renginių registravimo, o nuo 2011 m. –  Svečių, Eksponatų aktų registravimo knygos.

Parengti lankstinukai ir atvirukas „Veiviržėnų mokyklos istorijos muziejųs“, „Veiviržėnai“, „Veiviržėnų mokyklai – 200 metų“,  „Mažoji Veiviržėnų architektūra“ ir kt. Jų išleidimu pasirūpino buvęs mūsų mokyklos mokinys Kęstutis Jokšas.

Sukurti filmai apie mokyklos muziejų, adventinio susikaupimo valandas (A. Šimulis, S. Sičiūnienė), kartu su gimnazijos prezidentūra – filmai apie Šalpėnų, Rusinų, Daukšaičių kapinaites, kryždirbį Vaclovą Stončių (R. Mockuvienė).

Nuo 2005 m. renkami iš spaudos straipsniai, susiję su Veiviržėnais.

Yra parengti aplankai apie iškiliuosius veiviržėniškius K. Rameiką, J. Žemgulį, A. Ramoną, E. Skaudvilaitę, V. Stončių, G. Girdvainį, B. Budrevičienę-Grikšaitę, V. Karaliūnienę, J. Paliaką, A. Zdanavičių, A. Venclovienę ir kt. Surinkta medžiaga apie Veiviržėnų valsčiaus kovotojus už laisvę, Veiviržėnų apylinkių malūnus, pirmąją II pasaulinio karo dieną Veiviržėnuose, mokyklinę aprangą, šukuosenas, rašymo priemones ir kt.

Apipavidalinta proginių ir nuolatinių stendų: Mokyklai –200 metų,Veiviržėnams – 500 metų,  Kraštotyros takeliais, Veiviržėnai senose nuotraukose, Veiviržėniškiai tremtiniai, Mažoji Veiviržėnų architektūra, Mokinių atsiminimai po Sausio 13-osios nakties įvykių ir kt.

Ne kartą tvarkėme gėlynėlį, uždegėme žvakelių per Vasario 16-ąją prie signataro J. Šaulio atminimui skirto stogastulpio Balsėnuose.

 Sukaupta pasakojamosios, dainuojamosios tautosakos, žaidimų.

Unikalus reiškinys mūsų muziejaus istorijoje: buvusi mūsų mokylos anglų k. mokyt. Margarita Sūdžienė dvejus metus (2014–2015) beveik kasdien muziejuje dirbo labai reikalingą darbą Susirinkusi iš įvairių šaltinių informaciją apie 7 mokytojų darbo tikslus, pasiekimus, vestus renginius, parašė išsamią darbo analizę, papildė mokytojams skirtus aplankus savo įžvalgomis. Tai bus labai vertinga medžiaga rašysiantiems mokyklos istorijos tęsinį. O gal kas nors parengs knygą ir apie Veiviržėnų mokykloje dirbusius mokytojus?!

Renginiai:

• Tautinė vakaronė. 1997.
• 2002 m. kartu su mokyklos biblioteka mokyklos bendruomenei pristatėme poetės Elenos Skaudvilaitės poezijos knygą „Ne gegutės balsas“.
• Penkerius metus muziejuje buvo rengiamos adventinio susikaupimo valandos „Gerumo šviesa“, kurios tapo gražia tradicija (2009–2013).

Už gerus darbus ir gražius poelgius, už rūpestį ir pagalbą kitiems, už sumanias idėjas šio renginio metu mokyklos ir Veiviržėnų bendruomenių nariams per 2010–2015 m. įteikti  36 Gerumo angelai. Džiaugiuosi, kad tą tradiciją perėmė ir tęsia Veiviržėnų kultūros centras. Sukurti adventinę nuotaiką, įprasminti Šv. Kalėdų laukimą padėjo brolis Bernardas iš Kretingos pranciškonų vienuolyno,  tautodailininkės Erika Juknevičienė, Beata Vaitelienė, Valdonija Karaliūnienė, mokytojai Judita Klimienė, direktoriaus pavaduotoja Raimunda Mockuvienė, Alva Giržadienė, Vytautas Bliūdžius, Gargždų muzikos mokyklos Veiviržėnų skyriaus mokytojai A. ir D. Alseikos, A. Vozgirdas, V. Gineitytė,  A. Žilys ir jo šaunieji trimitininkai, J. Kudabienė ir „Veiviržėlė“, V. Latužaitė ir kanklininkės, J. Jokšienė ir merginų, mokytojų ansambliai, L. Mozerytė, R. Mozerienė, jaunieji kraštotyrininkai, muziejininkai ir kiti. Jos metu mokiniai kūrė floristikos darbelius, iš molio lipdė angeliukus (mokė E. Juknevičienė, A .Giržadienė).

• Kartu su Veiviržėnų kultūros namais organizavome veiviržėniškių Jonų ir Janinų pasveikinimą per Jonines (2006). Tai tapo gražia tradicija, kurią tęsia Veiviržėnų bendruomenė ir kultūros centras.
• Muziejus kartu su Veiviržėnų kultūros centru, mokyklos biblioteka organizavo istorikės Janinos Valančiūtės parengtos knygos „Veiviržėnų istorija“ ir redakcinės grupės – S. Šmatauskienės, G. Bareikio, R. Cirtautaitės, A. Liaudanskio, J. Radžienės – parengto leidinio „Veiviržėnų seniūnijos kultūros paveldas“ pristatymą Veiviržėnų bendruomenei (2009).
• Susitikimai su pasakotojomis L. Stonkute, M. Keruckiene, J. Žilinskiene.

Atsiminimai – antras mūsų rūbas

Didelį dėmesį skyrėme atsiminimų apie Veiviržėnus rinkimui, tremtinių atsiminimų užrašymui (32), kaimų (18), kapinių, mokyklos, muziejaus, Veiviržėnų žydų bendruomenės  istorijų rašymui. Ilgiausiai dirbome ir sudėtingiausias darbas buvo „Veiviržėnų kapinės“. Skubėjome, nes užmarštis jau palietusi tuos, kurie gyveno kitomis vertybėmis, tempais, net mąstymo būdas skiriasi. Dvasinis ir materialusis Veiviržėnų krašto paveldas, miestelio ir mokyklos istorija atsispindėjo S. Jurjonienės, A. Urbono, M. Keruckienės, S. Kundrotienės, R. Jocienės, L. Stonkutės, A. Karalienės, 0. Tamošauskienės A. Būdvytienės, J. Bočkienės, N. Milašienės, S. Rameikos,  V. ir P. Razučių, L. ir R. Padagų ir kitų atsiminimuose, kurie sudėti į atskirą Veiviržėnų aplanką. Ne  visus suspėjome pakalbinti, kiek daug nepelnytai pamirštų IŠĖJO Į AMŽINYBĘ. Anksčiau mūsų užrašyti atsiminimai panaudoti leidžiant knygas, rašant straipsnius apie Veiviržėnus. Džiaugėmės, kad net 51 nuotrauka iš muziejaus archyvo ir dalis mūsų surinktos medžiagos sudėta į istorikės J. Valančiūtės knygą „Veiviržėnų istorija“, išspausdinta „Vorutoje“, „Labas, Žemaitija“, „Bangoje“, o Viktorijos Žemgulytės darbas „Didžiausias noras : pamiršti“, parašytas pagal jos senelių tremtinių atsiminimus, pateko į šalyje išleistą knygą „Nelaisvės metų atspindžiai“. Darbo patirtimi dalinausi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Lietuvos jaunimo turizmo centro išleistame leidinyje „Mokyklų muziejai. Metodiniai patarimai“ 2008, įvairiose konferencijose.

Edukacinės programos. Projektai. Pamokos

Meilės, pagarbos kultūros ir istorijos palikimui, praeities vertybėms muziejaus lankytojai mokiniai mokėsi integruotose pamokose, ekskursijose po muziejų, miestelį, kurdami projektus, edukacinėse programose mokydamiesi senovinių darbų – drabužių kočiojimo, svėrimo „buože“, siūlų lenkimo, sužinodami Lurdo, kryžiaus, koplytėlės, eksponatų, daraktorinės mokyklos Veiviržėnuose istorijas, prakalbindami eksponatus patarlėmis, mįslėmis, eilėraštuku, piešiniu ir kt.

2005–2006 m. m. muziejuje vesta 15 integruotų pamokų.

2011–2012 m. – 19 integruotų pamokų.

2010–2013 m. parengta 18 edukacinių  programų ir projektų:

• Veiviržėnų krašto knygnešiai (aplanke ir skaidrėse).
• Daraktorinė mokykla Veiviržėnų krašte.
• Veiviržėnams – 500 metų. Šviesūs žmonės, šviesios mintys, gražūs darbai (skaidrėse).
• Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Jurgis Šaulys (aplankuose ir skaidrėse).
• Veiviržėnų seniūnijos kultūros paveldas.
• Mažoji architektūra (skaidrėse ir aplankuose).
• Etnokultūros ženklai Veiviržėnų vidurinės mokyklos ugdymo procese (skaidrėse).
• Veiviržėnų kapinės. 2 dalys.
• Senieji Veiviržėnai nuotraukose ir pasakojimuose (skaidrėse).
• Jie mokėsi mūsų mokykloje (skaidrėse).
• Veiviržėnų mokyklos muziejus (aplanke ir skaidrėse).
• Oi atvažiuoja leliu kalėda (kartu su folkloro ansambliu „Veiviržėle“).
• Tautos dvasios beieškant (aplankas ir skaidrės).
• Liucijos ir Remigijaus Padagų muziejėlis – kolekcija (aplanke ir skaidrėse).
• Veiviržėnų istorinis memorialinis kompleksas (skaidrėse).
• Ką atmintis išsaugojo (pagal tremtinių atsiminimus).
• Veiviržėnai, kurių jau nėra.

Šie ir kiti parengti darbai buvo pristatomi ne tik mūsų mokiniams, bet ir įvairiose šalies kraštotyrinėse konferencijose, Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, Vilniuje Lietuvos jaunimo turizmo centre, Mokytojų namuose, Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos muziejuje, Endriejavo mokykloje. Kraštotyrininkės J. Rumšaitė, A. Stonkutė, A. Kazlauskaitė, I. Mickutė, I. Vepštaitė, E. Kinčiūtė, L. Žemgulytė, G. Mulskytė ir kt. dalyvavo šalies projekte „Tautos dvasios beieškant“ – III vieta šalyje, dalyvaudami šalies projekte „Maceva“, tvarkėme žydų civilines kapines, išryškinę įrašus 51 paminkle, fotografavome, nuotraukas siuntėme organizatoriams, jie sukėlė į internetinį litvakų kapinių katalogą.

Konkursiniai darbai, pristatyti rajone, šalyje

Kas antrus metus Lietuvos jaunimo turizmo centras skelbė Nacionalinę jaunųjų kraštotyrininkų ekspediciją, kurioje dalyvavome ir mes. Baigiamojoje konferencijoje įvertinami konkursiniai darbai. Pristatydavome po 1–3 darbus. Vertingiausi konkursiniai kraštotyriniai darbai, pristatyti Klaipėdos rajono ir šalies konkursams:

• Mokyklos istorija (grupė kraštotyrininkų ir jų vadovė. 1997 m. šalies konkurse šis darbas apdovanotas varpeliu „Mokyklai – 600 metų“).
• Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys (V. ir J. Paliakai, 1999 m.).
• Kryždirbys Vaclovas Stončius (I. Skierytė, V. Taujenskytė, I vieta rajone ir šalyje, 2000 m.).
• Veiviržėnų seniūnijos koplytėlės ir koplytstulpiai (R. Varanauskaitė, V. Alminauskaitė, I v. rajone, II v. šalyje, 2006 m.).
• Mažoji Veiviržėnų enciklopedija (I. Vepštaitė, I. Mickutė, R. Rėbždaitė ir kt. I vieta šalyje, 2008 m.).
• Kančių ir mirčių keliais (remiantis tremtinių atsiminimais, J. Batavičiūtė, I v. rajone,  II v. šalyje).
• Veiviržėnų žydų bendruomenė (I. Vepštaitė, 2010 , 2 Padėkos raštai).
• Veiviržėnų seniūnijos kapinės, Veiviržėnų mokyklos muziejus (I. Mickutė ir kiti, II vieta šalyje).
• Rusinų kaimo istorija (I. Mickutė, I v. rajone, II v. šalyje).
• Vyskupiškių kaimo istorija, parašyta remiantis mūsų mokyt. B. Sausaitienės prisiminimais, archyvų medžiaga.
• Judrėnų kaimo istorija (R. Juciūtė, rajone I v.)

Parodos 

2007 –2014 m. parengtos 24 parodos:

• Tautodailininkių B. Vaitelienės keramika, E. Juknevičienės floristikos darbai ir fotografijos.
• Bieliauskienės gobelenai ir fotografijos.
• Stonkuvienės, R. Mozerienės, Ž. Jereminienės, Ž. Strumylienės rankdarbiai.
• Karaliūnienės tapyba ir lėlės.
• Gečienės siuvinėjimo kryželiu darbai.
• Jefišovos popieriaus karpiniai.
• Žilinskienės šiaudų sodai ir rankdarbiai.
• Kubiliūtės dailės darbai.
• Mokytojų ir mokinių sukurti angeliukai, darbeliai iš šiaudų, aplikacijos ir kt.
• Senieji atvirukai, šventieji paveikslėliai.
• Mokykliniai vadovėliai, senosios knygos.
• Senos Veiviržėnų nuotraukos.
• Kraštotyrinių darbų parodėlės mokytojų kambaryje.
• Kilnojamosios eksponatų ir sukauptos medžiagos parodėlės kabinetuose.

Žemaitijos–Aukštaitijos regionų mokyklos muziejų apžiūroje mūsų muziejui skirta II vieta (2002). Dirbta daug ir su meile, ieškant naujų darbo formų, pasinaudojant kitų šalies muziejų sukaupta patirtimi. Kartais klysdavome, kol nebuvo patirties, ne visus suplanuotus darbus padarydavome. Gerų darbo rezultatų pasiekdavo tie, kuriems patiko ta veikla, buvo kruopštūs ir kūrybingi. Gerai muziejaus ir jaunųjų kraštotyrininkų bei muziejininkų darbą įvertino Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos jaunimo turizmo ir Klaipėdos jaunimo turizmo centrai, apsilankę svečiai iš užsienio, etnografai, buvę mokiniai, 2012 m. išorinė gimnazijos vertinimo komisija, stebėjusi ir analizavusi muziejaus ir būrelių veiklą. Tai mums labai svarbūs įvertinimai.

Dirbdama su jaunaisiais kraštotyrininkais ir muziejininkais, mačiau ne tik nykimo ženklus, bet ir gražų jaunų žmonių susidomėjimą praeitimi, etnokultūra, – didžiausiu mūsų mažos tautos turtu, kuris stiprino kiekvieno norą palikti muziejuje savo buvimo ženklą. Visi mūsų darbai padėjo priartinti praeitį prie šių dienų, išsaugoti kartų ryšį. O tai labai svarbu.

Muziejaus vadovė Irena Urbonienė

Nuo 2016 m. sausio 1 d., įvedus muziejininko 0,5 etato, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje pradėjo dirbti šią mokyklą baigusi 1974 m. dabar tautodailininkė, dailės mokytoja ekspertė Valdonija Sausaitytė – Karaliūnienė.

Muziejaus patalpos iš esmės sutvarkytos mokytojos Irenos Urbonienės iniciatyva, tai pradėjus dirbti V.Karaliūnienei liko tik šiek tiek pertvarkyti ekspozicines erdves:

• sukurti ekspoziciniai manekenai kostiumams eksponuoti,
• pertvarkyta senosios fotografijos ekspozicija,
• sutvarkytas signataro Jurgio Šaulio pristatymo kampelis,
• naujai suformuotas signatarui Kazimierui Antanavičiui skirtas stendas,
• rasta nauja vieta nusipelniusių Veiviržėnų kraštui žmonių nuotraukoms pristatyti,
• pertvarkoma numizmatikos ekspozicija,
• rengiamos nuotraukų parodos muziejaus darbui pristatyti,
• papildomas pagrindinis fondas naujais tekstilės eksponatais,
• darbo ir buities įrankių eksponatams sukurtos atpažinimo etiketės,
• gavus talpesnes lentynas, padidėjo ekspozicinė erdvė,
• interaktyvus stalas padeda informatyviau vesti ekskursijas, vaizdžiau pateikti istorinę medžiagą.

Nuo 2016 metų pradžios muziejų aplankė virš 2000 lankytojų. Atostogų metu priimamos grupės mokyklą baigusių abiturientų susitikimų dalyvių. Muziejų lanko grupės iš kitų bendruomenių, savaitgaliais domisi muziejaus darbu žymių veiviržėniškių šeimų atstovai.

Pagalbinis muziejaus fondas papildytas apie 550 vnt. , pagrindinis fondas apie 300 vnt. eksponatų. Muziejaus iniciatyva atstatytas koplytstulpis Liepų gatvėje.

Įkurta  gimnazijos parodų ekspozicija, kurioje rengiamos reprezentacinės parodos:

• Šveicarijos lietuvių bendruomenės narių fotografijos paroda, skirta Jurgiui Šauliui (Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui paminėti),
• Kretingos muziejaus parengta tautodailininko Jurgio Račkausko šlapios akvarelės technika atliktų darbų paroda,
• Respublikinio projekto „Žvilgsnis į Lietuvą – Suvalkija“ mokinių tapybos ir kompiuterinės grafikos darbų paroda,
• Etnokultūrinio projekto „Žemaičiai iš Veiviržėnų – Lietuvos valstybei“ pristatymas.

Muziejaus erdvėje surengtos kamerinės tautodailininkų autorinių darbų parodos:

• priekuliškės Jūratės Mierkienės odos dirbinių (2016 m.),
• šiauliškio Mariaus Naviko akmens skulptūra (2017 m.),
• kretingiškio Felikso Lukausko medžio skulptūra (2018 m.).

Muziejuje vedamos tradicinių lietuvių liaudies amatų edukacijos, pamokos netradicinėje erdvėje, organizuojamos ekskursijos atvykusiems svečiams po lankytinas Veiviržėnų vietas, supažindinant su šio krašto istorija.

Dalyvavome respublikiniuose projektuose „Žvilgsnis į Lietuvą – Suvalkija“ (2017 m.), „Žvilgsnis į Lietuvą – Dzūkija“ (2018 m.), „Žvilgsnis į Lietuvą – Aukštaitija“ (2019 m.), rajoniniame etnokultūros projekte „Kelionė laiku: knygnešiai parubežyje, 1893 metai“ (2017 m.)

Organizuotos mokinių kelionės:

• po Suvalkijos piliakalnius (sukurti darbai eksponuoti Kretingoje renginyje „Rudens nostalgija 2017“)
• į Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos kūrybos naktį „Ieškau savęs“ (2018 ir 2019 m.) Mokiniai galėjo dalyvauti 19-oje renginio metu organizuotų dirbtuvėlių ir išbandyti savo jėgas jose)
• į išnykusio Misgirių kaimo sodybą. Tai nykstančių vietovardžių metams paminėti skirtas pleneras, kurio metu mokiniai susipažino su žemės meno kūrimu (2019 m.).

Atgaivinta senoji medžio raižinių technika, kurią jau įvaldė būrelis mokinių. Jų darbai respublikiniame tautodailės konkurse „Sidabro vainikėlis“ 2018 metais (Kęstutis Verkys) pelnė trečiąją, o 2019 metais jau du mokiniai (Karolis Saunoris ir Kostas Papievis) antrąsias vietas.  

Bendradarbiaujant su Kultūros paveldo departamentu išleista spalvinimo knygelė „Dariškė“, iliustruota mokinių medžio raižinių atspaudais (2016m.), Lietuvos nepriklausomybės šimtamečiui paminėti išleistas Veiviržėnų žemėlapis, iliustruotas lankytinų vietų piešiniais (2018 m.).

Gautas finansavimas etnokultūriniam projektui „Žemaičiai iš Veiviržėnų – Lietuvos valstybei“ (2019m.)  ir išleistas 2020 m. kalendorius, iliustruotas gimnazijos mokinių medžio raižinių atspaudais.

Įvairių Veiviržėnų miestelio renginių proga pasidarė populiaru bendruomenės nariams ir svečiams pristatyti muziejuje sukauptą istorinę medžiagą.

2019-08-25 renovuotos Veiviržėnų bažnyčios klebonijos atidarymo proga pristatyta Veiviržėnų klebonijų istorija.

 2020-aisiais metais gavus Veiviržėnams Mažosios kultūros sostinės titulą, dar aktyviau imta domėtis muziejine medžiaga, todėl 2020- 02-25 respublikinėje konferencijoje ,,Vardan Lietuvos“ pristatytos Veiviržėnuose gyvenusių žydų istorijos.

Nuo kovo 16 d. paskelbtas karantinas dėl COVID-19 grėsmės visai pakeitė mokyklos gyvenimą, perkeldamas viską į virtualią erdvę.

• Dar 2020 m. pabaigoje pradėtas kurti 2021 m. kalendorius ,,Tautodailės darbai Veiviržėnų mažojoje architektūroje“ su mokinių medžio raižinių iliustracijomis. Jis buvo užbaigtas ir sėkmingai atspausdintas.
• II gimnazijos klasės mokinio Mindaugo Puplesio medžio raižinių atspaudai apskrities ,,Sidabro vainikėlio“ konkurse pelnė pirmąją vietą.

Daug abejonių buvo dėl 2020 m. liepos mėnesį organizuojamo tarptautinio projekto ,,Kūrybinės dirbtuvės ,,Durys“. Bet pagerėjusi karantino situacija leido 13 menininkų susirinkti Veiviržėnuose į pirmą kartą miestelio istorijoje organizuojamą dailės plenerą. Muziejuje sukauptą  medžiagą dailininkai kūrybingai panaudojo durų kompozicijose, kurių grupės reprezentuoja skirtingas miestelio istorines erdves.

Vedamos po miestelį ekskursijos leidžia pristatyti turtingą Veiviržėnų istorinį paveldą vis platesniam žmonių ratui.

Antrosios pandemijos bangos metu muziejuje surinkta istorinė medžiaga skelbiama rajoniniame laikraštyje ,,Banga“, vedamos virtualios pamokos gimnazijos bendruomenei.

Muziejininkė Valdonija Karaliūnienė

 

Mokytojai, dirbę Veiviržėnų mokyklos muziejuje

 

 

Po nuo 2020-11-07 iki 2021-07-01 užsitęsusio antrojo karantino pavyko sutelkti dailininkus ir dailės mokytojus antrajam plenerui ,,Durys“, kurio metu buvo kuriamas 6 x 12 m sekretas miestelio slėnio prieigose. Tam panaudota istorinė medžiaga apie Šv. Jurgio koplyčios perkėlimą į miestelio kapines legendą. Projektą vykdė Veiviržėnų kultūros centras, o finansavo Kultūros Taryba.

Bendradarbiaujant su Veiviržėnų kultūros centru, sukurtas vaizdo reportažas apie Magdeburgo teisių suteikimą ir sovietmetį Veiviržėnuose.

Nuo 2021 m. rugsėjo vykdytas etnokultūrinis projektas ,,Veiviržėnų etnokultūrinės aktualijos“, kuris įamžintas 2022 metų kalendoriuje. Projekte keturių mokytojų veiviržėniškių mokinių sukurti  darbai: Vytauto Bliūdžiaus (Šilutės meno mokykla) medžio skulptūra, Alvos Giržadienės piešiniai ir Valdonijos Karaliūnienės (Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija) medžio raižinių atspaudų kompozicijos, iliustruojančios senųjų veiviržėniškių pasakojimus, bei  Alvydo Vozgirdo  (Gargždų muzikos mokykla) liaudies dainos, pirmą kartą užrašytos natomis. Projektas finansuotas Klaipėdos rajono savivaldybės.

Jau tradicija tampa kalendorinių švenčių proga muziejuje organizuoti edukacijas gimnazijos mokiniams ir mokytojams:

• advento skaitymai,
• trijų spalvų istorijos,
• vaikų knygos dienos,
• knygnešių dienos,
• lietuviškos spaudos draudimo paminėjimo renginiai,
• dovanų kortelių dirbtuvės mokytojams,
• velykinė edukacija ,,Margučio ,,lizdelis“ ir kt..

Muziejaus etnografijos ir tautodailės būrelio nariai dalyvauja respublikiniuose konkursuose, kur senąja medžio raižinių technika sukurti darbai laimi prizines vietas.

• Kretingos muziejaus organizuotame konkurse ,,Vasario 16-osios akto signatarų portretai“ laimėtos dvi pirmosios vietos skirtingose amžiaus grupėse – 5-8 kl. (Ernesta Karpaitė) ir I-IV kl. (Mindaugas Puplesis).
• Konkurse ,,Pravėriau vario vartelius“ Dovydo Žukausko darbas ,,Veiviržėnai“ pelnė nominaciją už kūrybiškumą.
• Septintos klasės mokinės Ernesta Karpaitė ir Skaistė Toleikytė pirmą kartą dalyvavo Kauno tautinės kultūros centro organizuotame konkurse, ,,Jei prakalbėtų, daug pasakytų…“, kur pristatė muziejuje surinktus eksponatus.
• Kosto Papievio medžio raižinių technika atlikti keturi darbai iškeliavo į Stanislovo Riaubos konkursą Plungėje.

Bendradarbiaujama su Klaipėdos rajono laikraščiu ,,Banga“, jame išspausdinti šie straipsniai:

• Apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jurgio Šaulio ekspoziciją Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos muziejuje priminta Vasario 16-osios proga.
• Apie kai kurių istorinių faktų patikslinimo problemas. Vietiniai žmonės pateikė įrodymų, kad sinagoga sudegė tik 1947 metais, nors knygose apie Veiviržėnus minima 1941 m. data.

Muziejininkė Valdonija Karaliūnienė