Kovo 16-oji – Knygnešio diena. Ta proga jaunosios muziejininkės Justina Rumšaitė, Algimantė Stonkutė ir Agnė Kazlauskaitė, vadovaujamos mokytojos Irenos Urbonienės, parengė edukacinę programėlę „Veiviržėnų krašto knygnešiai“. 

Kovo 15 dieną Švėkšnos „Saulės“ gimnazijoje vyko respublikinė konferencija „Tautos paveldo įtaka mokinių kultūrinės savimonės ugdymui“, skirta Knygnešio dienai. Jos metu šios gimnazistės pristatė savo darbą apie to krašto knygnešius, iškilusią grėsmę lietuvių kalbos išnykimui. Jaunosios muziejininkės kartu su lydėjusia mokytoja Regina Mozeriene bei konferencijos dalyviais išklausė įdomius kaimynų pranešimus, pasidžiaugė švėkšniškių sukurtu filmuku bei eilėraščiais, aplankė Švėkšnos muziejų, prie knygnešiams skirto paminklo uždegė atminimo žvakeles ir padėjo gėlių. 
Esame dėkingos už gražų renginį Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytojoms. 

Kovo 16-ąją prie kunigo, knygnešio Boleslovo Tamulevičiaus kapo Veiviržėnų kapinėse uždegėme žvakeles, prisiminėme ir kitų kunigų ir jiems padėjusių veiviržėniškių  kilnius darbus.

 

Šalies projektas „Tautos dvasios beieškant“ 

Gimnazijos aštuntokės Justina Rumšaitė, Algimantė Stonkutė, Emilija Kinčiūtė, Laura Žemgulytė ir II kl. gimnazistė Greta Mulskytė dalyvavo šalies projekte „Tautos dvasios beieškant“, kurį organizavo Lietuvos jaunimo turizmo centras. Darbą pradėjo sudarydamos Veiviržėnų seniūnijos kultūros paveldo sąvadą, į kurį įrašė 32 objektus: Veiviržėnų seniūnijos piliakalnius, šv. Jurgio kapinaites, mažąją Veiviržėnų architektūrą, Lurdą, Veiviržėnų ir Rusinų kaimo kapines, žydų genocido aukų nužudymo ir jų palaidojimo vietą Trepkalnyje, etnoarchitektūros sodybas, Veiviržėnų šv. Mato bažnyčią, Eidukų ir Rusinų mitologinius akmenis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jurgio Šaulio gimtinę ir kita. Jos domėjosi ne tik Veiviržėnų etninės kultūros paveldu, bet ir šio krašto žmonių darbais praeityje ir dabar, susitiko su gražią patirtį turinčiomis veiviržėniškėmis Juzefa Žilinskiene, Zita Vendeliene, klausėsi pasakojimų, kurie atspindi veiviržėniškių dvasinę patirtį, susipažino su Z. Vendelienės įspūdinga kolekcija, Liucijos ir Remigijaus Padagų muziejumi.

Prieš pasirinkdamos pagrindinį objektą – Liucijos ir Remigijaus Padagų muziejų, apie kurį buvo mažai medžiagos, susipažino su gimnazijos muziejuje anksčiau kraštotyrininkų ir mokytojų  sukaupta medžiaga apie Sąvade paminėtus įdomesnius objektus, juos lankė, atliko tiriamąjį  – kaupiamąjį darbą.

L. ir R. Padagų muziejų ir E. Padagienės sodybą aplankė 4 kartus. Ten rado daug sukauptos mums mažai  arba visai nežinomos įdomios medžiagos. Sužinojo, jog Liucija Padagienė buvo aktyvi Atgimimo metu įvairių darbų bei renginių organizatorė, tremtinė, daug metų kartu su vyru kaupė senus daiktus, tempė juos net iš melioracijos griovių, kai buvo nukeliamos sodybos iš melioruojamų plotų, nuotraukas, padėjo tremtiniams ir laisvės gynėjams nustatyti jų statusą, pristatyti reikiamus dokumentus, teikė daug informacijos bei nuotraukų knygų apie tremtį ir rezistenciją, Endriejavą ir Veiviržėnus leidėjams. Mergaites jaudino tremtinės atsiminimai, stebino nuotraukų gausa: vien ant muziejėlio, kurį p. Liucija vadina maldų kambariu, sienų suskaičiavo apie 146 nuotraukas, o kiek dar jų albumuose. Stebino ir Eugenijos Padagienės, 104-erių metų sulaukusios veiviržėniškės, sodybos klėtyje sukaupti darbo ir buities įrankiai, originaliai įrengta mergų kamara, ypač gražios kraičio skrynios.Visa tai tvarko ir prižiūri jos sūnaus Remigijaus šeima. Akį traukia ir to prasmingo darbo tęstinumą šioje šeimoje rodo L. ir R. Padagų sūnaus Mindaugo pastatytas meniškas stogastulpis, skirtas tremties 60- mečiui, koplytėlė-pavėsinė, lesyklėlė, primenanti koplytstulpį.

Tuo, ką pamatė ir išgirdo rengdamos šį projektą, ir įgyta nauja patirtimi aštuntokės ir Greta dalinosi su gimnazijos bendruomene − III, IV a, b, Vb, VIIIb klasėmis, gimnazijos prezidentūra, muziejaus lankytojais. Mažąją Veiviržėnų architektūrą jos pristatė Endriejavo vidurinėje mokykloje vykusioje konferencijoje, projektą „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys“ − Klaipėdoje Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje vykusioje Žemaitijos regiono mokyklų muziejų apžiūroje bei mūsų gimnazijos mokiniams. Gaila, kad negalėjo susitikti su gražios sodybos savininke Eugenija Padagiene, nes jai – 104-eri metai, todėl pasakojo sūnus Remigijus ir marti Liucija. Sutrumpinusios svarbiausią informaciją, atrinkusios nuotraukas, mergaitės sukėlė į skaidres, sudėjo į aplanką ir pavadino „Tautos dvasios beieškant“. Įsegė ir savo įspūdžius renkant medžiagą, sunkumus, nuotaikas. Ypač miela buvo išgirsti pagyrimų, pasidžiaugimo, padėkų už reikalingą ir gražų darbą. Džiaugiamės, jog visus darbus ir muziejų galėjome įamžinti 45 minučių trukmės filme apie gimnazijos muziejų ir kraštotyrinį darbą, Veiviržėnus. Ačiū šauniam padėjėjui ir filmo kūrėjui Aivarui Šimuliui, kuris daug laiko sutruko, kol mūsų norai tapo tikrove. Sukursime ir apie Padagų muziejų bei sodybą filmą, kai tik pagerės Liucijos Padagienės sveikata. Ypač daug ir atsakingai dirbo Justina, Algimantė ir Aivaras. Greta dar daug dirbs rengdama projektą „Balsėnų kaimas per 20 Lietuvos Nepriklausomybės metų“, kurį pristatys šalies kraštotyros darbų konkursui. 

Lapkričio 30 dieną Justina Rimšaitė, Algimantė Stonkutė, Laura Žemgulytė savo projektą pristatė Vilniuje, mokytojų namuose, vykusioje šalies projektų apibendrinimo konferencijoje. Mums už projektą „Tautos dvasios beieškant“ skirta III vieta, o dalyviai apdovanoti diplomais, knygomis ir puikia edukacine programa, kurią pristatė Lietuvos nacionalinio muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Birutė Kazlauskienė.

Darbas, kurį atliko komanda, yra labai reikalingas ir prasmingas, kai gyvename visko neigimo ir nesusikalbėjimo metu. O svarbiausia, jog mokiniai mokėsi tautinės savigarbos,  klausytis ir išgirsti, pajusti seno ir naujo vienovę, suprato, kad nelengva dirbti komandoje, ypač sunku patirtį perteikti klausytojams. 

Muziejaus ir būrelių vadovė Irena Urbonienė