Kultūrinis ugdymas – tai ugdymo būdas, kai su ugdymu susijusioms problemoms spręsti pasitelkiami profesionalūs menininkai bei kultūros atstovai. Kultūrinio ugdymo metu mokytojai ir mokiniai ugdo XXI amžiaus gebėjimus, pažinimo bei kultūrinę kompetencijas, taip kurdami įdomų, patrauklų mokymosi turinį.
Kūrybiškumas, bendrystė ir atradimai – Tūkstantmečio mokyklų projekte Telšiuose
Balandžio 16 d. trijų Klaipėdos rajono gimnazijų – Priekulės Ievos Simonaitytės, Veiviržėnų Jurgio Šaulio ir Gargždų „Vaivorykštės“ – mokiniai bei mokytojai dalyvavo įkvepiančiose kūrybinėse dirbtuvėse Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete. Šią edukacinę kelionę inicijavo TŪM koordinatorė, Priekulės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Loreta Kaltauskienė, tęsdama Tūkstantmečio mokyklų I etapo veiklas.
Kūrybinės dirbtuvės atvėrė erdvę eksperimentams, saviraiškai ir komandinėms patirtims. Kartu su VDA dėstytojais ir studentais mokiniai gilinosi į kūrybos procesą – nuo idėjos iki realaus, apčiuopiamo rezultato. Jie dirbo su įvairiomis medžiagomis – medžiu, metalu, gipsu, moliu – mokėsi naudotis įrankiais, laikytis saugos reikalavimų ir suprasti technologinius procesus.
Tai buvo ne tik meninė, bet ir pažintinė patirtis, kurioje ugdyti praktiniai įgūdžiai, lavinta smulkioji motorika, kruopštumas. Kartu stiprėjo atsakomybės jausmas, savarankiškumas ir gebėjimas planuoti laiką.
Mokiniai atrado, kaip dera funkcija ir estetika, mokėsi formuoti proporcijas, kurti harmoniją. Kūrybinės veiklos skatino inžinerinį bei erdvinį mąstymą, o ypač – domėjimąsi dizainu, amatais, technologijomis ir menais.
Grupiniai projektai skatino bendradarbiavimą – dalyviai mokėsi derinti skirtingas idėjas, dalytis atsakomybėmis ir veikti kaip vieninga komanda. Ši patirtis ne tik praplėtė akiratį, bet ir sustiprino mokinių savivertę – matyti savo darbo rezultatą, patirti sėkmę ir pasakyti sau: „Aš tikrai galiu“.
Šio projekto metu integruotos žinios iš įvairių dalykų – matematikos, fizikos, chemijos, technologijų, dailės, etikos, lietuvių kalbos – tapo prasmingu pagrindu asmeniniam augimui ir profesiniams pasirinkimams.
Be to, dirbtuvėse buvo akcentuojama tvarumo svarba – mokiniai mokėsi dirbti su perdirbamomis medžiagomis, suprasti atsakingo vartojimo principus ir ugdyti sąmoningą požiūrį į aplinką.
Tūkstantmečio mokyklų projektas – tai kelias į ateitį, kur kūryba, praktika ir bendrystė tampa vertinga ugdymo patirtimi.
Kultūrinio ugdymo koordinatorė I. Ruškė
„Katalikų bažnyčios indėlis į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą“
Konferencijos pradžioje demonstruojami meniniai Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos dainuojančių ir šokančių mokinių pasirodymai, raiškus gimnazistų žodis apie Lietuvą – tarsi kartų susitikimas, tiltas tarp praeities ir dabarties.
Gimnazijos direktorė Laima Navickienė įžanginiame žodyje akcentavo, jog į laisvą Lietuvą 50 metų ėjome per partizanų kovas, tikėjimą, disidentus. Tad neatsitiktinai pasirinktos pranešimų temos – katalikų bažnyčios pasipriešinimo sovietiniam režimui analizė, tikinčiųjų teisių komiteto veikla, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ reikšmė, dvasininkų dalyvavimas partizaninėje veikloje, dvasinių vertybių išsaugojimo problematika. Šiais aspektais atskleistas kelias į Lietuvos nepriklausomybę iki 1990 metų Kovo 11-osios.
Konferencijoje atkreiptas dėmesys, kad įsitvirtinant sovietiniam režimui katalikų bažnyčios padėtis nuolat blogėjo, tikinčiųjų teisės buvo griežtai varžomos, nors propagandinė Sovietų sąjungos konstitucija teigė kitaip. Mažindama bažnyčios didelį autoritetą tarp gyventojų iki 1948 m. pabaigos sovietinė valdžia uždarė per 30 bažnyčių, liko neįregistruoti katalikų vienuolynai, o laikotarpiu iki 1953 m. nuteista, represuota beveik 400 katalikų dvasininkų. Iškilūs vyskupai patyrė itin tragišką likimą: Vincentas Borisevičius sušaudytas, Mečislovas Reinys, Teofilis Matulionis ilgam įkalinti. 1948–1949 m. taikytas ir ekonominis spaudimas: nusavintos klebonijos, špitolės, vykdyta masinė ateistinė propaganda, bandyta sugriauti hierarchinę bažnyčios struktūrą, o 6-ajame dešimtmetyje sovietų valdžios akiratyje dominavo dėmesys antisovietinei bažnyčios veiklai, stiprinami draudimai katekizuoti vaikus. Nepaisant represijų bažnyčios įtaka visuomenėje išliko, kaip ir jos parama besipriešinančiai tautai.
Į Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse istorijos mokytojos metodininkės Gitanos Ramoškienės bei gimnazijos administracijos inicijuotoje regioninėje konferencijoje pranešimus skaitė vienuolis salezietis SDB Pieras Karlas Manzo, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos ir Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos istorijos mokytojas Silvestras Merliūnas, įžvalgomis dalijosi prelatas Juozas Šiurys, pabrėžęs ir šių metų svarbą: 2025 m. paskelbti Jubiliejiniais metais. Po konferencijos Švėkšnos Šv. Jokūbo bažnyčios klebonas kun. Julius Meškauskas atidarė savo fotografijų parodą „Malda“. Ekspozicijoje pristatomos Didžiųjų Žemaitijos Kalvarijos atlaidų akimirkos, kuriose užfiksuota žmogaus maldos kelionė tikėjimo keliu.
Konferencijos diskusijose dalyvavo LR Seimo narys Alvydas Mockus, Veiviržėnų Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčios klebonas kun. Vidmantas Gricius, Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė, Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto komiteto pirmininkė dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė, „Bangos“ laikraščio redaktorė Vilija Butkuvienė, rajono Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė, Jurgio Šaulio draugijos narė Irena Barbšienė.
Konferencijos metu neįsivyravo rutina. Lietuviškai partizanų ir tremtinių dainas atliko konferencijos pranešėjas, vienuolis P. K. Manzo.
Po konferencijos kalbintų aukštesnių klasių gimnazistų atsiliepimuose dominavo akcentas: pasirodo, daug gali ir vienas žmogus. Gimnazistus sužavėjo vienuolio P. K. Manzo Lietuvos istorijos žinios, gebėjimas būtent jaunimui įtaigiai perteikti katalikų bažnyčios reikšmę siekiant Lietuvos nepriklausomybės. Konferencijos apibendrinimui tiktų kunigo V. Griciaus išsakyta mintis: gavome didelę dozę pilietiškumo, tautiškumo, dvasingumo.
Arūnas MIKALAUSKAS
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas
Amatų diena „Iš kartos į kartą“
Tradicijos atgyja: Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje surengta įspūdinga Amatų diena „Iš kartos į kartą“
Kovo 4-ąją, tradicinę Kaziuko mugės dieną, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje vyko išskirtinė Amatų diena „Iš kartos į kartą“, skirta tradicinių amatų ir kultūros paveldo puoselėjimui. Šis renginys tapo ne tik mokomąja patirtimi, bet ir tikra bendruomenės švente, kurioje susipynė amatai, tautinis paveldas, liaudies muzika ir bendrystė.
Renginį atidarė Kaziukas ir Kaziukė, kurie kartu su kitais persirengėliais keliavo iš edukacijos į edukaciją, bendravo su dalyviais, ėmė interviu iš edukatorių ir mokinių, o dienos pabaigoje apdovanojo aktyviausias ir labiausiai į edukacijas įsitraukusias klases. Šis teatralizuotas personažų dalyvavimas ne tik suteikė renginiui šventiškumo, bet ir atkūrė senovinių mugių dvasią.
Istorinė tradicija ir jos atgaivinimas
Amatų šventės Lietuvoje turi gilias tradicijas, glaudžiai susijusias su senųjų amatų gildijų veikla bei didžiosiomis mugėmis. Viena iš svarbiausių istorinių amatų švenčių buvo Kaziuko mugė, kuri nuo XVII a. pradžios vykdavo kovo pradžioje. Ši šventė būdavo ne tik prekybos, bet ir kultūros įvykis, kurio metu amatininkai pristatydavo savo dirbinius, vykdavo eisenos, tautiniai pasirodymai, būdavo demonstruojami amatininkų įgūdžiai.
Veiviržėnų gimnazijoje vykusi Amatų diena atkūrė šių švenčių dvasią, suteikdama mokiniams galimybę iš arti prisiliesti prie autentiškų amatų, tradicinės muzikos ir liaudies meno.
Visoje mokykloje skambėjo lietuvių liaudies muzika, kuri kūrė autentišką senovinio kermošiaus atmosferą. Skambant sutartinėms, polkoms ir kanklių melodijoms, dalyviai galėjo ne tik stebėti amatininkus ir tautodailininkus, bet ir patys pasijusti lyg įžengę į senovinį Lietuvos kaimą, kur tradicijos ir bendrystė buvo neatsiejama kasdienybės dalis.
Amatų gildijų atgaivinimas
Renginys prasidėjo įspūdinga eisena, į kurią visus kvietė trimitininkai. Mokiniai kūrė amatų gildijų vėliavas, ruošė pristatymus, rengėsi istoriniams amatininkams būdingomis aprangomis ir demonstravo tokius amatus kaip kalvystė, kryždirbystė, akmenskaldystė, kailiadirbystė, dailidystė ir pan. Ši gyva rekonstrukcija leido pajusti, kaip kažkada atrodė senųjų meistrų gyvenimas ir jų svarba bendruomenėje.
Svarbiausia dienos dalis – edukacijos. Kiekvienai edukacijai buvo sukurti įdomūs, žaismingi pavadinimai, tokie kaip „Žaidimų kermošius“, „Šėlkim, dūkim, linksmi būkim“, „Grok, muzikėli!“, kurie padėjo sukurti smagią ir įtraukiančią atmosferą.
Dar vienas įdomus akcentas – edukacijų vietos buvo pažymėtos ant medinių lentelių išraižytais miestelių pavadinimais, tokiais kaip Šiaudgiris, Kastiniškės, Gardupis, primenančiais senuosius Lietuvos kaimus ir amatų centrus. Tokiu būdu buvo kuriama autentiška senovinio kermošiaus atmosfera, leidusi mokiniams dar labiau įsijausti į tradicijų pažinimą.
Edukacijos su tautodailininkais ir etnologais
Amatų dieną vedė įvairūs meistrai, tautodailininkai ir etnokultūros specialistai, kiekvienas jų įnešdamas savo autentišką patirtį ir gilias žinias apie lietuvišką paveldą.
Vytautas Bliūdžius, medžio skulptorius ir Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos mokytojas, mokinius supažindino su vienu seniausių ir kasdienybėje naudotų medžio dirbinių – šaukštu. Jis pristatė ne tik tradicinius drožybos įrankius, bet ir atskleidė, kaip nuo seno buvo gaminami mediniai šaukštai – kokią medieną rinkdavosi meistrai, kaip ją apdorodavo, kokius raštus įrėždavo ant rankenų. Mokiniai turėjo galimybę patys išbandyti medžio drožybą, pajusti, kaip kietas medžio paviršius po meistro rankomis virsta lygiu ir patogiu įrankiu. Ši edukacija leido mokiniams gyvai prisiliesti prie medžio drožybos meno, suprasti, kiek kantrybės ir kruopštumo reikalauja net toks, iš pirmo žvilgsnio, paprastas daiktas kaip šaukštas, ir kartu pajusti senųjų lietuvių amatininkų rankų darbo grožį.
Vaidotas Didžiūnas, dailės ir technologijų mokytojas iš Švėkšnos „Diemedžio“ ugdymo centro, vedė edukaciją, kurioje mergaitės gamino medinius papuošalus. Šio užsiėmimo metu mokinės turėjo galimybę išbandyti senąją medžio apdirbimo techniką, kurios pagalba iš natūralios medienos kūrė originalius papuošalus – pakabučius. Mokytojas ne tik dalijosi techninėmis žiniomis, bet ir pabrėžė medinių papuošalų tvarumą bei jų unikalumą – kiekvienas dirbinys yra rankų darbo, todėl jis išsiskiria nepakartojama tekstūra ir natūralumu. Jo vedama edukacija įkvėpė mokines atrasti grožį natūraliose medžiagose bei įsitikinti, kad net ir iš paprasto medžio gabalėlio galima sukurti meniniu požiūriu vertingą ir stilingą aksesuarą.
Irena Šarkuvienė, išskirtinio talento tautodailininkė, mokė mokinius tautinių juostų pynimo meno – kruopštaus ir simboliškai reikšmingo amato, kuris nuo seno buvo svarbi lietuvių tautinės tapatybės dalis. Mokiniai susipažino su įvairiais tradiciniais raštais, jų reikšmėmis ir pynimo technikomis, o savo rankomis bandė supinti spalvingas juostas, kokios kadaise puošdavo tautinius drabužius ir buvo perduodamos kaip šeimos palikimas.
Jūratė Kadile, talentinga odinių aksesuarų kūrėja ir tautodailininkė, pristatė vieną seniausių amatų – odininkystę. Ji supažindino mokinius su odos apdirbimo technikomis, parodė, kaip iš natūralios odos galima sukurti diržus, apyrankes, pakabučius ir kitus aksesuarus, kurie nuo seno buvo ne tik stiliaus detalė, bet ir ilgaamžis kasdienybės palydovas. Tautodailininkė pasakojo apie senovinius odos apdirbimo būdus, naudojamus raštus, spalvinimą bei ornamentiką, kurią meistrai taikydavo norėdami suteikti dirbiniui išskirtinumo.
Alvydas Vozgirdas, etnologas, folkloro ansamblių „Kuršių ainiai“ ir „Kuršiukai“ meno vadovas, Kultūros ministerijos premijos laureatas, vedė senovinių lietuviškų muzikos instrumentų pristatymą, mokė gaminti birbynes, grojo dūdmaišiu, leisdamas dalyviams patirti autentišką liaudies muzikos skambesį. Ši edukacija tapo ypatinga proga prisiliesti prie gyvosios tradicijos, pajusti liaudies muzikos ritmą ir išmokti įvertinti mūsų protėvių kūrybiškumą, gaminant ir naudojant muzikos instrumentus kasdienybėje bei šventėse.
Klaipėdos rajono amatų centro meistrės taip pat vedė edukacijas. Valdonija Karaliūnienė, pedagogė, tautodailininkė ir lėlininkė, vedė kūrybines dirbtuves, kur mokiniai mokėsi gaminti paukštelius iš siūlų, o Aurelė Pociuvienė mokė rišti tradicinius šiaudinius sodus, kurie senovėje buvo laikomi darnos ir klestėjimo simboliais.
Klaipėdos rajono etninės kultūros centro edukatorės vedė programą „Apie bites ir žmones, medų ir bičiulystę“. Mokiniai ne tik klausėsi įdomių pasakojimų, bet ir pamatė senovinius avilius, tradicinius bitininkystės įrankius, sužinojo apie senovinius medaus kopinėjimo būdus, ragavo natūralų medų. Edukacijos metu buvo pabrėžta, kaip svarbu saugoti bites ir suprasti jų reikšmę ekosistemai, nes nuo jų priklauso ne tik medaus gamyba, bet ir daugelio augalų apdulkinimas bei gamtos pusiausvyra.
Gimnazijos fizinio ugdymo mokytojai Edmundas Norvilas ir Inga Parnarauskaitė pristatė senovinius lietuvių žaidimus, skatindami mokinius aktyviai dalyvauti ir pajusti tradicinių pramogų džiaugsmą. Gimnazijos pavaduotojas ūkio reikalams Vytautas Pozingis, restauratorius, pristatė meno kūrinių ir senovinių objektų restauravimo subtilybes, pabrėždamas kultūros paveldo išsaugojimo svarbą.
Gyva lietuviškos virtuvės patirtis
Renginys neapsiribojo vien amatininkyste – lauke ant tikros ugnies buvo kepami blynai, kurių kvapas pasklido po visą Veiviržėnų miestelį. Juos kepė technologijų mokytojas Dainius Stulpinas su mokiniu Domu Venckumi.
Irena Marauskienė, kulinarinio paveldo puoselėtoja iš Judrėnų bendruomenės, kuriai talkino gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Irena Juciuvienė, mokė kastinio sukimo meno, suteikdamos galimybę dalyviams prisiliesti prie autentiškos žemaitiškos kulinarijos. Po praktinio užsiėmimo visi dalyviai mėgavosi šviežiai išsuktu kastiniu su karštomis virtomis bulvėmis, kaip buvo įprasta per didžiąsias kaimo šventes ar šeimos susibūrimus. Buvo mokoma ne tik kastinio gaminimo paslapčių, bet ir buvo priminta, kaip svarbu išsaugoti autentiškus lietuviškus skonius, kurie yra mūsų tautinio paveldo dalis.
Tuo tarpu gimnazijos visuomenės sveikatos specialistė Aiva Petrauskienė su mokyklos sveikatos ambasadoriais visus vaišino dešimtimis kilogramų kastinio, bulvių, blynų su uogiene ir įvairiomis natūraliomis arbatomis. Ši šventinė dalis priminė senuosius lietuviškus sambūrius, kai bendruomenė susiburdavo prie bendro stalo, dalindavosi maistu ir šventine nuotaika.
Kulinarinės edukacijos puikiai įsiliejo į visą Amatų dienos šventę – kaip ir senovėje, kai didžiųjų švenčių ir mugių metu žmonės ne tik pardavinėdavo ir pirkdavo amatininkų dirbinius, bet ir vaišindavosi tradiciniais valgiais, džiaugdamiesi bendryste ir šventine nuotaika.
Šventės uždarymas – bendras tautinis šokis
Diena baigėsi ypatingu momentu – visa mokyklos bendruomenė susirinko lauke bendram tautiniam šokiui, kurį išmoko liaudies šokių edukacijoje su mokytoja Sandra Leonauskiene. Vėjyje skambėjo lietuvių liaudies muzika, žmonės šypsojosi ir šoko kartu, atkurdami senovinių vakaruškų dvasią. Ši akimirka tapo gyvu įrodymu, kad tikrosios tradicijos, perduodamos „iš kartos į kartą“, nėra stabdomos nei vėjo, nei šalčio, kai jose dalyvaujama su širdimi ir bendru džiaugsmu.
Amatų dienos svarba
Šis renginys parodė, kad tradicijos gali būti ne tik istorijos dalis, bet ir gyva, įtraukianti patirtis. Amatų diena suvienijo skirtingas kartas, skatino jaunimą domėtis lietuvių tautos praeitimi ir suprasti, kad senieji amatai, papročiai ir kulinarinis paveldas yra mūsų kultūrinio tapatumo dalis.
Klaipėdos r. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Modesta Barakauskaitė
Istorijos ir teatro meno pamoka 3–5 klasių mokiniams
2025m. kovo 3 d. mokykloje svečiavosi profesionalus teatras „Teatriukas“ iš Vilniaus su spektakliu Lietuvos istorijos tema „ŽALIA GYVA“ (rež. A. Sunklodaitė). Spektaklis vaizdingai, muzikaliai ir teatrališkai pasakojo Vilniaus ir visos Lietuvos istoriją 3–5 klasių moksleiviams. Spektaklio sklaidą ir projektą „Šimtas metų – šimtas istorijos puslapių“ iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.
Interaktyvus mono spektaklis technologijų kabinete “Kalėdinė pasaka”
5 klasės mokiniai gruodžio 11 d. dalyvavo interaktyviame mono spektaklyje, kuris žaismingai ir kūrybiškai pristatė Adventą – rimties ir savęs pažinimo laikotarpį. Edukatorė kartu su meduolių prieskoniais „kvepiančiomis“ lėlėmis (pipiru, cinamonu, gvazdikėliu ir kt.) kvietė vaikus diskutuoti apie svajones, laiką ir laimės paieškas.
Vaikai sužinojo apie meduolių tradicijas, jų gaminimą ir istoriją, mokėsi lipdyti Kalėdinius meduolius bei atpažinti pagrindinius prieskonius. Programą vainikavo stebuklingas fėjos rutulys, kuris išklausė vaikų norus ir slapčiausias svajones. Dalyvavę mokiniai išsinešė ne tik skanių prisiminimų, bet ir naujų įgūdžių bei pamąstymų apie svajones, laiką ir draugystės vertę.
Miuziklas „Mėlyna sraigė“
Rajoninė mokinių technologijų olimpiada
Kovo 20 dieną vyko rajoninė mokinių technologijų olimpiada Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje, TUM projekto atnaujintuose technologijų kabinetuose. Olimpiados tema – „Kūrybos virusas 2024 m.“. Olimpiadoje dalyvavo 16 mokinių iš Klaipėdos rajono savivaldybės mokyklų.
Olimpiada buvo organizuojama trims amžiaus grupėms (7-8, 9-10 ir 11-12 kl.) pagal atskiras technologinio ugdymo programas. Olimpiados dalyviai savo gebėjimus demonstravo konstrukcinių medžiagų, tekstilės, mitybos srityse. Technologijų olimpiada suteikė galimybę mokiniams parodyti savo gabumus, įgūdžius, kūrybiškumą.
Sveikiname technologijų olimpiados antrojo etapo dalyvius, džiaugiamės jų kūrybingumu ir darbštumu, pasiekimais, linkime sėkmės kuriant.
Tinklaveika su Vytauto Didžiojo Universitetu
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija kovo 8 d. virto universitetu. I- IV gimnazinės klasės turėjo susitikimus su Vytauto Didžiojo Universiteto atstovais. Užsiėmimai vyko dviem koncentrais: I- II gimnazinėms klasėms ir III-IV gimnazinėms klasėms. VDU karjeros centro vyr. koordinatorė Daiva Pugevičienė mus mokino „kaip rėžti puikią kalbą?“. Atskleidė savęs pristatymo subtilybes. VDU marketingo ir komunikacijos departamento specialistė Eglė Gailušytė reprezentavo trumpai apie VDU.
Džiaugiamės galėdami įveiklinti TŪM projekto moderniai įrengtą technologijų kabinetą ir gimnazijos skaityklą, kurios trumpam virto studentų auditorijomis.
Muzikos ir technologijų kabinete lankėsi Endriejavo dešimtokai
Kovo 7 dieną Endriejavo pagrindinės mokyklos dešimtokai susipažino su atnaujintais muzikos studijos ir technologijų kabinetais. Muzikos mokytojos Renata Girdvainytė ir Jovita Jokšienė pristatė muzikos studijos įrangą, o technologijų mokytoja Ineta Ruškė savo technologijų kabinete suteikė galimybę išbandyti naujas įsigytas priemonės iš TŪM projekto.
Kabinetai po TŪM projekto remontų
Tarptautinis iniciatyvos projektas ,,Matau Tave”
Jau keletą metų iš eilės LRT kviečia vaikus dalyvauti tarptautinėje iniciatyvoje ,,Matau Tave”, kuri primena ,kad visi esame skirtingi ir galime gerai sutarti. Šiais metais, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos penktokės taip pat jungiasi prie šio draugystės šokio ir primena, kad visi mes esame skirtingi, bet visi vienodai svarbūs, o už vis svarbiausia yra ryšys. #MatauTave2023 #SayHi2023 Plačiau apie iniciatyvą čia: https://www.lrt.lt/tema/matau-tave
Adventinio vainiko pynimo edukacija mokytojams
Edukacija mokytojams “Adventinis vainikas”.
