Pradedamas įgyvendinti projektas „Tūkstantmečio mokyklos I“, kuris yra antroji švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ dalis.
Programa prisidedama prie ugdymo kokybės gerinimo ir mokinių pasiekimų atotrūkio mažinimo tarp savivaldybių ir savivaldybių mokyklų. Projektas „Tūkstantmečio mokyklos I“ skirtas įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje numatytas veiklas 22 Lietuvos savivaldybėse, kurios dalyvauja pirmajame programos sraute.
Planuojamos veiklų kryptys: mokyklų vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas; infrastruktūros kūrimas, plėtra ir atnaujinimas; mokyklų veiklos tobulinimas keturiose srityse: lyderystė veikiant, įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas, STEAM ugdymas; konsultavimas, rekomendacijų ir analizių rengimas; projekto veiklų sklaida (viešinimo ir komunikacijos veiklos).
Projekto trukmė: 2023 m. gegužės 11 d. – 2025 m. birželio 30 d.
Projekto finansavimo suma: 112 705 422,13 Eur. Tinkamų finansuoti lėšų suma – 113 376 623,67 Eur.
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis.
Daugiau informacijos apie projektą: Tūkstantmečio mokyklos I | Europos socialinio fondo agentūra (esf.lt) Klaipėdos rajono savivaldybė
Projektas „Tūkstantmečio mokyklos I“
Projekto Nr. 10-011-P-0001
Projekto trukmė 2023 m. gegužės 11 d. – 2025 m. birželio 30 d.
Projekto vertė 113 376 623,67 Eur
Finansavimo suma 112 705 422,13 Eur
Projekto aprašymas
Projektas „Tūkstantmečio mokyklos I“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Projekto tikslas – sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo (-si) sąlygas mokinių pasiekimų atotrūkiams mažinti Lietuvos savivaldybėse. Šiuo projektu įgyvendinama dalis „Tūkstantmečio mokyklų“ (TŪM) programos: vykdomos veiklos 22 Lietuvos savivaldybėse ir 93 mokyklose (TŪM programos I srautas).
Projekto veiklos:
1) mokyklų vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas;
2) infrastruktūros kūrimas, plėtra ir atnaujinimas;
3) mokyklų veiklos tobulinimas keturiose srityse: lyderystė veikiant, įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas, STEAM ugdymas;
4) konsultavimas, rekomendacijų ir analizių rengimas;
5) projekto veiklų sklaida (viešinimo ir komunikacijos veiklos). Projekto tikslinė grupė – bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai.
Projekto tikslinės grupės – bendrojo ugdymo mokyklų darbuotojai, jų vadovai, mokiniai ir mokyklų bendruomenės.
Klaipėdos r. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija yra projekto partnerė ir įgyvendina 1–3 punkte numatytas veiklas:
- šiuolaikiškos muzikos studijos įkūrimas;
- technologijų kabinetų atnaujinimas;
- fizikos-chemijos laboratorijos įrengimas;
- intensyvaus-interaktyvaus sensorinio kabineto įkūrimas.
Europos socialinio fondo agentūra yra projekto vykdytoja, kuri įgyvendina konsultavimo, rekomendacijų ir analizių rengimo bei komunikacijos veiklas (įvardintas 4–5 punkte).
Siekiami rezultatai
- Padidėjusi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu bent pagrindinį lietuvių kalbos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis;
- Padidėjusi PUPP metu bent pagrindinį matematikos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis;
- Sumažėjusi bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis;
- Padidėjęs vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose;
- Sumažėję mokinių pasiekimų atotrūkiai tarp projekte dalyvavusių savivaldybių teritorijose esančių mokyklų.
- Padidėjusi neformaliojo švietimo veikloje dalyvaujančių mokinių dalis.
- Suaktyvėjęs kultūros lauko profesionalų įsitraukimas į formalųjį mokinių švietimą.
- Sukurta šiuolaikiška mokymosi aplinka.
- Įgyvendintas tinklaveikos modelis.
TŪM stažuotė Norvegijoje, Namsos komunoje
Lapkričio 2-9 dienomis vyko TŪM stažuotė Norvegijoje, Namsos komunoje. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos dvi mokytojos: lietuvių kalbos mokytoja Ramutė Stankuvienė ir anglų kalbos mokytoja Alma Vanagienė, kartu su Klaipėdos rajono pedagogų grupe, vyko į mentorių stažuotę Norvegijos švietimo institucijose. Kelionė prasidėjo šeštadienio popietę. Pirma pasiekėme Venspilio jūrų uostą, kur Baltijos jūra buvo vis dar audringa, todėl plaukėme link Švedijos neramiai. Po to teko įveikti ir Švediją, slidžius Norvegijos kalnus, kol pagaliau atvykome į miegantį Namsos mietelį. Ryte pirmasis susitikimas su Komunos švietimo vadovu, kuris supažindino mentorius su visa komunos švietimo sistema. Po to mokytojai aplankė įvairias Namsos komunos švietimo įstaigas: darželius, pradines mokyklas, vidurines mokyklas. Pedagogai turėjo galimybę pamatyti, kaip yra dirbama Norvegijos švietimo įstaigose, palyginti Norvegijos mokyklas su Lietuvos ugdymo įstaigomis.
Mokytojai daug domėjosi, diskutavo su įvairių įstaigų vadovais. Norvegijos ugdymo įstaigose gausu atskirų erdvių, kuriose galima kūrybiškai organizuoti darbą grupėse. Ypač sužavėjo ugdymo įstaigų lauko erdvės, kurios yra visapusiškai išnaudojamos – mokiniai per pertraukas (1-2 val.) turi žaisti lauke. Viso buvo aplankytos 6 įvairios Namsos Komunos ugdymo įstaigos. Aplankę Namsos savivaldybės valstybinį darželį „Sovang Barnehage“, sužinojome, kad čia itin akcentuojami individualūs vaiko poreikiai, pozityvus požiūris į vaiką ir jį supančią aplinką. Grupėse yra po 10-12 vaikų, joje dirba viena auklėtoja ir dvi -trys padėjėjos. Nors darželyje nemažai erdvių, išpuoštų raidėmis, žodžiais, skaičiais, tačiau vaikai čia nėra mokomi pažinti raides, skaityti, rašyti, skaičiuoti, tad darželyje veiklos yra orientuotos į žaidimus, o ne į pamokėles. Vaikščiojant po grupes, pastebėjome, kad vaikai valgo įvairų maistą iš dėžučių – Norvegijoje darželiuose ir mokyklose vaikai nemaitinami karštu maistu, o kiekvienas vaikas atsineša dėžutes, su tėvų paruoštu maistu iš namų. Taip pat skirtingai negu Lietuvoje, Norvegijos darželiuose vaikai yra migdomi vežimėliuose lauke, o ne lovytėse miegamajame.
Ženkliai mažėjant mokinių skaičiui, Norvegijoje yra daug mažakomplekčių mokyklų, kuriose mokiniai mokosi jungtinėse klasėse. Skirtingai nei Lietuvoje, Norvegijoje mažų mokyklų, turinčių jungtines klases, neskubama uždaryti. Mokyklose, kuriose lankėmės, mokinių skaičius yra įvairus: nuo 48 – 87 pradinėse ir pagrindinėse mokyklose, iki 130 mokinių vidurinėje mokykloje. Mokiniai į mokyklą yra vežami mokykliniais autobusėliais: 1-2 kl. mokiniai yra vežami, jei jie gyvena 2 km. nuo mokyklos, o 3-10 kl. mokiniai atvežami į mokyklą, jei jų namai nutolę 4 km. Įdomu tai, kad vienoje pagrindinėje mokykloje, kurioje mokosi 87 mokiniai, net 83 iš jų atvyksta į mokyklą mokykliniais autobusais.
Norvegijos švietimo sistema yra viena geriausiai vertinamų pasaulyje, ypatingai dėl įtraukaus ir orientuoto į moksleivį mokymo metodo. Norvegijoje apie 8,4 procentų privalomojo ugdymo mokinių yra pripažįstami kaip turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Šiuo metu Norvegijoje yra nedaug atskirų specialiųjų poreikių mokyklų ar darželių, tad mokiniai, turintys specialiųjų poreikių, yra mokomi su visais mokiniais, laikantis inkliuzinio ugdymo principo, kai specialiųjų poreikių vaikai mokosi šalia klasės kitoje patalpoje su mokinio padėjėjais.
Daug diskutuota, aptarta, reflektuota grupėse, o ypač grįžtant atgal tais pačiais keliais namo. Ilgai prisimins puikiai organizuota stažuotė, geras norvegiškas oras bei puiki naujų kolegų bendrystė.
Respublikiniame renginyje „TŪM jungtys I“ Klaipėdos rajono savivaldybės komandoje mūsų gimnazijos atstovės, mokyklos tobulinimo 3 sričių koordinatorės.
