Istorija

1972 m. Lietuvos fizikų draugijos valdybos posėdyje pirmininkas profesorius P. Brazdžiūnas pasiūlė įsteigti moksleiviams neakivaizdinę fizikos mokyklą. Tą mokyklą ėmėsi organizuoti Šiaulių pedagoginio instituto (dabar Šiaulių universiteto) fizikai.

Šiaulių pedagoginio instituto docentai Mindaugas Stakvilevičius, Vladislava Kavaliūnaitė ir Pranė Pipiraitė sudarė 20 uždavinių ir pasiūlė Panevėžio, Šiaulių, Telšių mokyklų fizikos mokytojams, prašydami paraginti moksleivius išspręsti šiuos uždavinius ir stoti į neakivaizdinę jaunųjų fizikų mokyklą. Į šį kreipimąsi atsiliepė 110 devintokų. Moksleivių darbus taisė ir vertino balais studentai.

1973 m. balandžio 28 d. Lietuvos fizikų draugijos valdybos išplėstinis posėdis, įvykęs Šiaulių pedagoginiame institute (dabar Šiaulių universitetas) apsvarstė prie Fizikos katedros organizuotos jaunųjų fizikų mokyklos veiklą, jos įtaką jauniesiems fizikams, naujų kadrų rengimui, fizikos mokslo propagavimui. Teigiamai įvertinus atliktą darbą, nutarta išplėsti jos veiklą visoje Lietuvoje. Nuo 1973 metų neakivaizdinė jaunųjų fizikų mokykla buvo pavadinta „Fotonu“.

 

Veikla

  • Organizuoti aukštesniųjų klasių moksleiviams papildomas neakivaizdines studijas, ugdyti jų sugebėjimus.
  • Gilinti mokinių fizikos žinias, sudominti juos gamtos mokslais, ugdyti kūrybinio, savarankiško darbo įgūdžius.
  • Organizuoti mokiniams mokomąją vasaros stovyklą.
  • ŠU fizikos specialybės studentus įtraukti į „Fotono“ mokyklos veiklą, kad jie geriau susipažintų su fizikos mokymo problemomis.
  • Skatinti fizikos mokytojus kelti savo kvalifikaciją.
  • Padėti mokytojams organizuoti individualų darbą su gabiais mokiniais.

Fotono mokyklos moksleivių papildoma veikla organizuojama pagal  bendruosius švietimo sistemos principus. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijos nutarime 1996-04-25 Nr. 33 rašoma, kad „papildomasis ugdymas suprantamas kaip permanentinis (nuolatinis, nenutrūkstamas, tolydus), skirtas vaiko socializacijai, kūrybiškumui bei įvairiapusių gebėjimų, laisvalaikio, kultūros plėtotei, rekreacijai. Turi padėti mokiniui maksimaliai išskleisti individualias kūrybos galias ir sugebėjimus, patenkinti jo prigimties reikmes, saviraiškos, meilės ir pagarbos, prasmės, kūrybos, tvarkos ir darnos poreikius“.

 

Darbo turinys:

  • „Fotono“ mokykloje mokslas trunka ketverius metus. Pirmame (IX kl.), antrame (X kl.), trečiame (XI kl.) kurse yra po 3 fizikinių užduočių turus, o ketvirtame (XII kl.) kurse – 2 turai.
  • Moksleivių užduotims sudaryti parenkami įvairaus tipo fizikos uždaviniai, atsižvelgiant į vidurinės mokyklos programą.
  • Stojamosios užduotys skelbiamos kasmet rugsėjo mėnesį.
  • Mokslo metų pradžioje mokiniams išsiunčiamos knygelės, kuriose yra visų turų užduotys ir sprendimų atsiuntimo terminai.
  • Užduotis ir jų sprendimo metodinius nurodymus rengia ŠU fizikos katedros dėstytojai.
  • Fizikos ir matematikos fakulteto studentai, vadovaujami dėstytojų, sprendžia ir analizuoja uždavinius, tikrina ir vertina mokinių darbus.
  • Po kiekvieno turo mokiniams išsiunčiami ištaisyti ir įvertinti darbai bei uždavinių sprendimo metodinių nurodymų knygelės.
  • Fotoniečių fizikos mokytojams taip pat išsiunčiami „Fotono“ leidiniai.
  • Baigusiems „Fotono“ mokyklą moksleiviams įteikiami pažymėjimai, rekomenduojantys studijuoti gamtos mokslus.
  • Geriausi (150) fotoniečiai ir respublikinės jaunųjų fizikų olimpiados laureatai kasmet kviečiami į „Fotono“ vasaros stovyklą.

Kasmet fotoniečiams ir mokytojams organizuojamas seminaras. Į jį atvažiuoja 600 – 800 moksleivių ir apie 100 fizikos mokytojų. Seminaro tikslas – aptarti „Fotono“ mokyklos mokslo metų darbo turinį, išsiaiškinti metodinius reikalavimus atliekant užduotis, teigiamas ir taisytinas korespondencinio mokymo puses. 

Moksleiviams, sėkmingai įvykdžiusiems „Fotono“ mokyklos programą, po ketverių mokymosi metų (XII klasėje) išduodamas mokyklos baigimo diplomas su mokymosi įvertinimu ir rekomendacijomis toliau studijuoti tiksliuosius ir gamtos mokslus.

 

Veikla gimnazijoje

Mūsų mokykla veiklą „Fotone“ pradėjo nuo 1974 metų rugsėjo. Prisiminus pirmuosius šio darbo žingsnius, prieš akis iškyla malonūs prisiminimai… Su grupe motyvuotų devintokų fizikos kabinete analizuojame sudėtingesnius uždavinius, diskutuojame, pateikiame savo siūlymus, darome išvadas, eksperimentuojame, juokiamės, laukiame naujų pasiūlymų… Ir koks būdavo džiaugsmas, kai „Fotono“ taryba atsiųsdavo paštu įvertinimus – Kęstas gavo 4, Teresė 5… Kasmet fotoniečių būrį papildydavo naujas devintokų būrys, tad darbas jau vykdavo net trijose grupėse (9, 10 ir 11 klasėse, vėliau  ir 12 klasėje). Geriausi fotoniečiai dalyvaudavo vasaros „Fotono“ stovyklose, vykdavo į konferencijas, čempionatus, olimpiadas, dalyvaudavo jaunųjų mokslininkų konkursuose. Ne vienas buvęs fotonietis pasirinko fizikos studijas – L. Jucius, G. Ruškys, V. Gudauskas, K. Neimontas ir eilė kitų. Turime ir mokslo daktarų, magistrų – K. Jokšas, T. Jokšienė, M. Sūdžius… Buvęs pirmos laidos fotonietis V. Grykšas – šiandien žinomas šalyje neurochirurgas, eilė jų, sėkmingai baigę studijas universitetuose, darbuojasi atsakingose pareigose lazerių gamybos, ryšių ar IT sferose ir pan.

Buvo laikmetis, kai šalį apėmus ekonominei krizei, šios mokyklos veikla sumažėjo, bet „Fotonas“ išliko. Nors šiandien mokslas šioje mokykloje kainuoja, tačiau simbolinis mokestis neatbaidė atkakliųjų. Šiomis dienomis „Fotono“ taryba organizuoja naujų moksleivių priėmimą į šią mokyklą, kas susidomėjimo sulaukė ir mūsų devintokų tarpe. Manyčiau, motyvuotam mokiniui, turinčiam savo ateities vizijas, vieta čia. Tradicija turi tęstis. Tik darbas padės nugalėti.

2017 m., rugsėjis      Mokyt. A. Neimontas

Nuotraukoje: „Fotono“ konferencijų metu užduočių sudarytojai savo sumanymus pristato atskirų kursų fotoniečiams