Mokyklų bendruomenės skirti sveikatos raštingumo instrumentai.
Klaipėdos r. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos
ikimokyklinis ir priešmokyklinis skyrių
įvairių grupių projektas
„Sveikatos idėjų skrynelė ant žaliosios palangės“
Mokytojos Vaida Merliūnienė, Aldona Jefišova, Žibutė Strumylienė, janina Riaukienė, Vaida Girskienė, Loreta Stirbienė, Alma Kinčienė, Edita Knyzerienė, Eglė Rubavičienė
Tikslas: užsiauginti sveikatai naudingų žolelių.
Uždaviniai: pasodinti, užauginti ir surasti gamtoje.
Vaikai ir mokytojos sveikatai naudingas žoleles ne tik augino ant palangės, bet ir ieškojo gamtoje su šia nuostabia „iNaturalist“ programa. Ją naudojame jau antri metai, mums labai patinka, vaikai patiria daug gerų emocijų džiaugdamiesi sužinoję augaliuko ar vabaliuko pavadinimą. Šiuo atveju mums padėjo ieškant būtent vaistažolių.
Nr. 1 Nuo seno žinomas kaip vaistinis augalas, kurio lapuose daug geležies, kalcio, fosforo ir proteinų.
Nr. 2 Didžiąją dilgėlę galima pavadini pavasariniu augalu, kuris naudingas, kai mums trūksta vitaminais prisotinto maisto. Dilgėlių daigeliuose randame labai daug vitaminų, kurie naudingi po žiemos išsekusiam žmogui. Joje gausu ir vitamino C, ir B grupės vitaminų.
Nr. 3 Garšvų lapuose, stiebuose, žieduose gausu eterinių aliejų, steroidų, azoto junginių, vitamino C, flavonoidų, mikroelementų (geležies, vario, mangano, titano ir boro), fermentų ir fitoncidų. Šaknyse yra baltymų, angliavandenių, eterinių aliejų, azoto ir kitų organinių junginių, fenolių ir karboninių rūgščių, kumarinų.
Nr. 4 Tramažolėje esančios medžiagos veikia tonizuojančiai, naudojamos sergant bronchitu, bronchine astma, plaučių uždegimu. Nuoviru skalaujama gerklė sergant angina. Tramažolės sultys naudojamos kepenų sutrikimams gydyti, jomis išoriškai vilgomos smulkios žaizdos.
Pavasaris – tai gamtos atgimimas.
Pavasariniai žalumynai, pirmieji žydintys augalai džiugina. Vaikai kartu su auklėtojomis augino melisą, mėtą, pupas, agurkus, pomidorus, arbūzus, moliūgus. Laistydami augalus vaikai sužinojo, kad augalai sudygsta ir auga skirtingai, nepalaisčius vysta, kad vanduo yra gyvybės šaltinis. Vaikai su nekantrumu laukia pirmojo daržovių derliaus, gardžios ir sveikuoliškos mėtų arbatos.
Grupės ,,Boružiukai“ vaikus žaliuojančio ir sveikatą dovanojančio kampelio idėja vedė stebėjimo ir pažinimo keliu. Kur įkurdinsime augalų namelius? Ar užteks kantrybės, užsidegimo sulaukti daigelių? Prižiūrėti? Nuo sėklytės iki pirmųjų, antrųjų lapelių…
Nauja patirtis įdėti ir paslėpti sėklytę žemėje ,,Nykštukams“ buvo labai įdomi, teikianti džiaugsmą ir nuostabą. Veikla buvo tęstinė, ir nutiko taip, kad atėjus laikui sėti žirnius ir pupas, susirgo vaikučiai. Didįjį darbą teko atlikti Matukui. Taip Matas žirnius ir pupas už draugus sėjo.
Judrėnų darželio ,,Kiškiukų – Pelėdžiukų“ grupės vaikai įkūrė savo Žaliąją palangę. Vaikai patys sėjo salotas, špinatus, agurkus, sodino svogūnus ir žirnius. Sužinojo svarbiausias augalų dygimo ir augimo sąlygas, tyrinėjo sėklas. Pasodinę augalus, jais rūpinosi patys. Laistydami, stebėdami, tyrinėdami jų dygimą ir augimą, vaikai pastebėjo, kad augalai pasėti ir pasodinti vienu metu, sudygsta ir auga skirtingai, augdami linksta į šviesos pusę, nepalaisčius – vysta. Patys užsiauginę įvairių žalumynų, gamino salotas, kurias pagardino šiltnamyje išaugintais ridikėliais, rūgštynėmis.
Vaikai suprato, kiek daug reikia meilės, rūpesčio ir globos augalams užauginti. Mūsų palangės buvo žaismingos, sėjimui panaudojome žaidimams netinkančius sulūžusius žaisliukus. Žaliavo augalai mašinose, lėktuvuose, kamuoliuose.
MES VAISTAŽOLIŲ IEŠKOME NE TIK GAMTOJE, BET IR PUIKIAI JAS AUGINAME
ANT PALANGĖS. PROJEKTAS PAVYKO.
PATIRTAS PAŽINIMO IR ATRADIMO DŽIAUGSMAS.