„Mokykla − ne tik pastatas, statiškas ir nesikeičiantis. Mokykla − tai gyvas organizmas, pastoviai besivystantis ir judantis pirmyn. Vieni jaunuoliai baigia mokyklą, kiti ateina į jų vietą. Tačiau išlieka ir nesikeičia mokyklos tradicijos. Kokios gi jos?“

Rugsėjo 1-osios šventė tradiciškai prasideda šv. mišiomis Veiviržėnų šv. Mato bažnyčioje. Dažniausiai ir dangus lepina gera nuotaika – dovanodamas gražų orą – todėl visų mokinių, tėvelių, mokytojų, o ypač pirmokų ir abiturientų, laukiame lauke prie gimnazijos paradinių durų. Visada sulaukiame svečių iš Veiviržėnų seniūnijos, Klaipėdos r. savivaldybės, Švietimo skyriaus, Seimo nario. Šventė vis ta pati, bet kiekvieną kartą stengiamės ją paįvairinti vis kitokiu pirmokų atlydėjimu ir šventės staigmenomis: „mokslo bacilos“ paskleidimu, lėktuvėlių, balionų, dangaus žibintų ar baltų balandžių – sėkmei – paleidimu.

Tradicija tapo ir Europos kalbų dienos minėjimas, kuris kasmet sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Galbūt todėl, kad mes daugiau keliaujame, pamatome, susipažįstame, patiriame – malonu būna pasidalinti savo potyriais su bendruomene, sustiprinti suvokimą ir paskatinti mokytis kitų užsienio kalbų.

Mokytojų dieną minint, abiturientai turi galimybę pajusti mokytojo kasdieninę duoną, ruošdamiesi ir vesdami pamokas. Mokinių prezidentūra ir trečios klasės gimnazistai stengiasi užimti, pagerbti mokytojus organizuodami užimtumą, renginį. O mokytojai neužmiršta kolegų, kurie dirbo gimnazijoje, – aplanko juos ar pakviečia į Mokytojų dienos minėjimo šventę gimnazijoje. 

Ikimokyklinė, priešmokyklinė grupės, pradinių klasių mokiniai Pėžaičių skyriuje kasmet sukviečia tėvelius, kolegas į Rudenėlio šventę. Šypsenos žaidžia žiūrovų veiduose, kai mažieji nuoširdžiai deklamuoja, dainuoja, žaidžia ir kviečia į ratelius susirinkusius. Minėti mažieji ir gimnazijos pradinukai, tėvelių padedami, paruošia Rudeninių gėrybių parodėlę.