Šiais metais Tarptautinė vaikų gynimo diena mokykloje buvo kitokia nei visada. Gal ne dėl veiklų, kurios buvo, bet dėl nuotaikos ir tokio ypatingo mokinių laukimo grįžtant į mokyklą. Gimnazijoje ta diena buvo lyg rugsėjo 1-oji, nes po daugiau nei dviejų mėnesių mokiniai pagaliau grįžo, norisi sakyti, namo. Jų buvo labai laukiama, grojo muzika, mokytojai jautė didelį džiugesį ir jaudulį. Ši diena buvo piknikų diena. Klasės ieškojo vietų, kur galėtų visi saugiai ir linksmai praleisti laiką, pabūti kartu.

Pėžaičių mokyklėlės vaikus pasitikom su lobio paieška. Mokyklos teritorijoje buvo išdėliotos įvairias užduotėlės balionuose. Jas suradus ir atlikus, mokykloje laukė mažos, bet vaikus pradžiuginusios smulkmenėlės.Vėliau vaikai dalinosi įspūdžiais, dalinosi atsineštais užkandžiais. Pūtė muilo burbulus. Išties smagiai praleistas laikas gamtoje su draugais ir mokytojomis.          

Antros klasės mokiniai keliavo į Veiviržo slėnį. Aikštelėje žaidė kvadratą, krepšinį. Eidami padarytu vaikščiojimo taku, atliko pastabumo gamtoje užduotis. Išvykos pabaigoje kūrė žemės meno paveikslą iš gamtinės medžiagos.

5 ir 8 klasės mokiniai taip pat ieškojo ramios ir gražios vietelės Veiviržo slėnyje. Penktokai žaidė žaidimus, piešė, dalinosi įspūdžiais, smaguriavo. Aštuntokai piknikavo prie gausiai užkandžiais nukloto stalo, dalijosi įdomiomis istorijomis, džiaugėsi galimybe vėl būti kartu.

Šeštokai pasirinko kitokias pikniko veiklas – klasė važiavo į dažasvydį, laiką leido gamtoje ne šiaip paprastai – o rungtyniavo, kurie taiklesni, vikresni. Mokinių emocijos netilpo juose, visi buvo labai laimingi ir vėl susitikę, ir turėję galimybę išbandyti tokį įdomų komandinį žaidimą.

7 klasės mokiniai buvo labai pasiilgę vieni kitų, tad neoficiali aplinka sudarė galimybes ir pailsėti, ir pažaisti, ir pabendrauti, ir užsiimti įvairiapuse mėgiama veikla. Slėnyje, šalia Šalpės upės įrengtoje stovyklavietėje septintokai žaidė tinklinį, krepšinį, smiginį, “Bulvę”. Pavargę nuo sportinių žaidimų berniukai meškeriojo, mergaitės šnekučiavosi kvepiančių pakalnučių alėjoje. Kiekvienas norintis plaukiojo dviviete baidare ir tobulino irklavimo įgūdžius, o keletui septintokų ši vandens pramoga buvo nauja ir jie įgijo naujos patirties. Mokinių tarpusavio santykius dar labiau suartino bendra veikla, bendri pietūs, bendros pramogos. Tad patirti įspūdžiai ir galimybė pabūti kartu septintokams buvo pati didžiausia dovana Vaikų gynimo dienos šventės proga.

Dešimtokai vaikščiojo po slėnį, kopė į Veiviržėnų piliakalnį, valgė picą. Klasė dalinosi įspūdžiais, kad smagu buvo vėl susitikti, pasidžiaugti vieni kitais, išsikalbėti apie sėkmes, nesėkmes, džiaugsmus ir rūpesčius.

11 klasės piknikas vyko mokinės Linitos Rėbždaitės šeimos sodyboje Judrėnuose, mokiniai su auklėtoja žaidė žaidimus, repetavo scenarijų paskutiniam skambučiui, kepėšašlykus, vaišinosi, bendravo, važinėjosi motociklais. Klasę džiugino ir tai, kad sulaukė buvusių klasės draugų. Tikiu, kad buvo tikrai labai smagu.

Ig klasės mokiniai, susirinkę vienos iš klasiokių namuose, galėjo vėl vienas kitą apkabinti, pamatyti bendraamžių veidus ne per kompiuterio ekraną, o realybėje. Prisiminę, kaip gera bendrauti gyvai, mokiniai nieko nelaukę ėjo išbandyti klasioko parengtos orientacinės rungties, žaisti jau tradiciniais tapusių lauko žaidimų bei ragauti ant berniukų prižiūrimos ugnies keptų šašlykų. Laikas prabėgo nepastebimai, tačiau, kaip minėjo devintokai, visi išvyko namo su plačiomis šypsenomis veiduose.

Vaikų gynimo diena buvo išties ypatinga. Visų pirma neeilinė tuo, kad tiek mokiniai, tiek mokytojai ir visa mokyklos bendruomenė pagaliau susitiko po kelių mėnesių petraukos. Pagaliau turėjo galimybę vėl pamatyti gyvus veidus, šypsenas, švytinčias akis. Gal veiklų ir nebuvo labai daug, tačiau įspūdžių ir emocijų – neaprėpiamai. Turbūt dar niekada nebuvo taip gera grįžti į mokyklą visiems, net tiems, kurie į ją eidavo kartais ir nenoriai. Buvo gera, buvo nuostabu. O kaip mūsų mokyklos direktorė Laima Navickienė sakė: ,,Mokykla be mokinių yra tik pastatas. Mokykla yra tada, kai joje yra vaikų”. Tikimės, kad rugsėjo 1-ąją grįšime į ją visi kaip esame įpratę ir būsime kartu, nes kaip parodė šis sunkus ir neeilinis laikotarpis, vieni be kitų negalime. Be tiesioginio kontakto, be buvimo klasėse ir mokyklos koridoriuose, be bendrų, vienijančių veiklų ir ne per ekraną matomų vieni kitų akių..

Patirtais įspūdžiais dalinamės su jumis, kviečiame peržiūrėti nuotraukų galeriją ir pasidžiaugti buvusia galimybe visiems pabūti kartu.

Lietuvių kalbos mokytoja Modesta Barakauskaitė