Kaip žinia, per mūsų apylinkę driekiasi gynybinių įtvirtinimų linija, jungusi ne tik kelis Lietuvos rajonus, bet ir kelias valstybes. Iš istorinių šaltinių žinome, kad Lietuvoje ji pradėta statyti 1940 metų vasarą, Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą. Gimnazijos, Judrėnų Stepono Dariaus skyriaus kraštotyrininkams norėjosi apžiūrėti bent vieną apylinkėje esantį karinį įtvirtinimą, sužinoti jo istoriją. Vakarinėje miestelio pusėje mums žinomi šeši storasieniai statiniai, vadinami dotais. Iš vyresnių vietos gyventojų žinome, kad įtvirtinimus čia prieš 82 metus statė sovietiniai kareiviai, sunkiu rankų darbu. Įtvirtinimai atsižvelgiant į vietovę statyti mažesni- turintys 1 patranką ir kulkosvaidį prie įėjimo, bei didesni- turintys 2 patrankas ir kulkosvaidį. Didesniuosius turėję saugoti 10-12 karių, mažesniuosius 5-6. Čia pat maisto, ginkluotės sandėliukai, gėlavandeniai šuliniai. Iš viršaus dotai turėję būti apipilti storu gumos sluoksniu, nuo galimo bombardavimo, tačiau to nespėta padaryti. Kas keli kilometrai išdėstytus dotus turėjęs jungti požeminis slaptas takas.
Šviesaus atminimo Mokytojas Vladas Ruškys yra pasakojęs, girdėjęs iš artimųjų , jog statybų metu sovietiniai kareiviai vakare grįždavę į Judrėnus nakvoti- purvini, suplyšusiais drabužiais, pervargę.
Iki galo dotai Judrėnų apylinkėje nebuvo įrengti – prasidėjo karas, sovietiniai kareiviai jų negynė, pasitraukė.
Kaip pamatėme, šiomis dienomis, dotai kuo puikiausiai išsilaikę, atrodo kaip statyti prieš keletą metų. Stebina ir tankus jų išdėstymas ties mūsų miesteliu. Gyventojų teigimu miškuose dar esą tik pradėtų statyti ir apgriuvusių dotų liekanų. Galbūt ties mūsų miesteliu sovietinė karinė vadovybė numatė galingą priešo smūgį, bet viskas susiklostė kitaip…
Arūnas Mikalauskas
kraštotyros būrelio vadovas
