Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienai informatikos mokytojos Ramutės Stankaitienės, bei muziejininkės Valdonijos Karaliųnienės iniciatyvomis, prisijungus gimnazistei Viltei Stankutei, mokiniams priminta vietos miestelio vardo kilmės, savivaldos ir heraldikos istorija.
Pasak muziejininkės turimų šaltinių, viena Veiviržėnų vardo kilmės versijų, kai du žemaičiai pamatė tekančią upę ir sušukę – „ Veveržas“, antroji versija sietina su augalo viržio gausa vietovėje. Istorikų nuomone, Veiviržėnų pradžia dabartiniame Vyskupiškių kaime, vadintame Veiviržiais.
V. Stankutės prezentacijoje priminta, kad 1792 m. Stanislovas Augustas Poniatovskis (karaliavimo metai 1764-1798 m.) suteikia Magdeburgo teisę Veiviržėnams. Tuo pačiu gaunamas ir miestelio herbas – kardą iškėlęs raitelis ant žirgo su lenkišku užrašu ,,Tėvynei mūsų turtas, kraujas ir gyvybė,,
Magdeburgo teisė garantavo miestams tam tikrą nepriklausomybę valdovo, bažnytinės hierarchijos ir galingų feodalų atžvilgiu. Ji davė miestiečiams (daugiausia amatininkams ir pirkliams) teisę rinkti miestų tarybas ir kitus savivaldos organus, kurie ir tvarkė miesto administracinius, iždo ir teismo reikalus. Tad, Magdeburgo teisė išskyrė veiviržėniškius iš beteisių valstiečių, leido rengti savaitinius turgus bei keturias muges metuose, čia vyko nepriklausomi nuo Trepkalnio dvaro mainai, tęsia pasakojimą Valdonija. XVIII amžiaus pabaigoje Veiviržėnai lyginant su kitais klestėjo, buvo solidus miestelis. Seniausios gatvės – bevardis skersgatvis (dabartinė Liepų gatvė) 11 dūmų ( Dūmas- tai troba su kaminu ), Rietavo -112 , Plungės -20 , Klaipėdos -5, Švėkšnos-3 dūmais, Rinkos aikštė – 10 dūmų. Joje pastatyta mūsų gimnazija …
Magdeburgo teisės panaikintos 1795 metais, po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, kuomet didžiąją Lietuvos dalį okupavo Rusijos imperija. 1918 Vasario 16-ą atkurta Lietuvos valstybė miesteliui davė naują proveržį deja, neilgam- užėjus sovietų valdžiai, po karo Veiviržėnai liko tik kolūkio centru.
Po Nepriklausomybės atstatymo, 1992 m. dailininko heraldiko Raimondas Miknevičius atkurtas Veiviržėnų herbas buvo aprobuotas Lietuvos heraldikos komisijos ir tapo oficialiu Veiviržėnų herbu, įprasmintu keturiose vietose, grąžina į dabartį Viltė.
Su šiuolaikiniais vaizdumo instrumentais integruota pamoka pritraukė šeštokų mokinių, auklėtojos Laimos Rėbždienės, kitų mokytojų dėmesį. Galbūt galima sakyti , jog dalis iš mūsų, pranešėjų dėka mintimis nusikėlę atgal į praeitį, pavaikščiojome senosiomis Veiviržėnų gatvėmis, giliau supratome artimos aplinkos tapatybę , bei ką reiškia gyventi laisvai…
Arūnas Mikalauskas
istorijos mokytojas
