Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti  inicijavo tarptautinės Tolerancijos dienos – lapkričio 16-osios paminėjimą Lietuvoje.

Siūlomas šių metų minėjimo dienos simbolis – Tolerancijos miestas. Buvo kviečiama mokytojus pakalbėti apie vietovę, kurioje gyvenama, paskatinti mokinius papasakoti apie savo miestą, gyvenamą vietovę – padiskutuoti ar mokiniai pastebi, atkreipia dėmesį į žmonių tarpusavio santykius, tolerancijos/netolerancijos atvejus. Akcentuotinas  dėmesys į tai, jog bet kuris miestas ar miestelis yra gyvas todėl, kad jame gyvena žmonės, kurie yra skirtingi.  ar yra tolerantiškas kitam/kitokiam? Keltini  pavyzdžiai iš istorijos – su vyresnių klasių mokiniais  kaip totalitarinėse valstybėse, tokiose, kaip nacistinė Vokietija ar Sovietų Sąjunga buvo nepriimtinas dalykas, jog visuomenė susideda iš skirtingų žmonių. Tokioje visuomenėje neturėjo likti vietos tiems, kurie buvo kitokie ar jautėsi kitokiais.

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje integruotų  pirmų pamokų metu  iš istorinės pusės naudojantis šaltiniais kai kurių klasių mokinių buvo paprašyta pateikti bent po vieną ne/ tolerancijos pavyzdį šimtmečio eigoje, to  meto  aplinkinių elgsenas ir reakcijas, aptarti tolerancijos ribas ir tai, kad toleravimas negali virsti abejingumu.

 Savo ruožtu norisi priminti naratyvą iš vasarą vykusio nacionalinio projekto “Atminties kelias”, Papilėje, Akmenės rajone. “Praeitis yra gyvenimo mokytoja”, tuomet  tokiais žodžiais prie buvusios Sinagogos į susirinkusius kreipėsi Šiaulių krašto žydų bendruomenės pirmininkas Naum Gleizer. Paklauskite kiekvienas savęs , ką supratote, išgyvenote, ką ilgam atsiminsite iš to fakto, kad prieš 80 metų, visai netoli nuo čia vaikščiojo žmonės, kurie be kaltės buvo atskirti nuo visko, kas jiems brangu ir nužudyti. Kai mūsų atsakymai bus apie tai, kad tiesa, žmogiškumas ir žmonių bendrystė yra svarbiausios pamokos, kurias turime išmokti, tuomet skaudžiai išgyventa praeitis taps amžinu ir prasmingu paminklu visiems kentėjusiems žmonėms. Kad istorijos baisybės nepasikartotų, suteikime vienas kitam daugiau džiaugsmo ištardami gerą žodį, ištiesdami pagalbos ranką, išklausydami. Tegul gyva atmintis, solidarumas, pagarba virsta akmeniu, mūsų laiko pagrindu ir tik visi kartu galime užtikrinti, kad žiaurių žudynių praeitis niekada nebus pamiršta ~, sakė N. Gleizer.

Mūsų gimnazijos  Pagalbos mokiniui specialistų komandos  pakviesti prisijungę dalykų mokytojai, klasių auklėtojai, mokinių prezidentūra praktiniais darbais projektavo tolerancijos miestus su pakantumo, pagarbos, mandagumo, supratingumo gatvėmis vedančiomis į taikų būvį. Mokinių projektuose skirtingi gatvių namai, kaip ir žmonės  iš vienos pusės tarsi iliustravo įvairovę, iš kitos pusės  suderintą visumą, simbolizuojančią, kad iš mažų skirtingų namelių galima sukurti įvairiaspalvį miestą, Savo ruožtu, darželio vaikai  gamino, piešė įvairiausius namelius,  kuriuose svajoja ir  norėtų gyventi,  įvardindami su tema susijusiais dalykais.  Pasak, 2A klasės mokytojos Inos Verbutienės vaikų sukurtame  mieste lai įsikuria gatvių pavadinimus atspindinčios Tolerancijos sąvokos, kad jas prisimintume ir naudotume kasdieniame gyvenime. Be to tolerantiškumą puoselėja gimnazijos prezidentūros nariai, prisijungdami su idėjomis, visą savaitę akcentuodami teminę spalvų savaitę. Vyresnių klasių mokinių žinutėse, tolerancijos- netolerancijos iliustracijose akcentuojama, jog tai kas įvyko niekada nepasikartotų, kad sugyventų įvairių įsitikinimų, tautybių žmonės, vieni į kitus žiūrėtų atviromis akimis, prisidėtų prie krašto klestėjimo.

Kaip žinia, tai ypač  aktualu pastaraisiais metais, kuomet dėl požiūrio į tam tikrus, su epidemija susijusius dalykus pastebimas dalies visuomenės susipriešinimas, o tolerancija  turi vesti link visuomenės konsensuso, padėti atskleisti savo potencialą nežeminant kitų.

Laima Rėbždienė

Socialinė pedagogė- metodininkė

Arūnas Mikalauskas

istorijos mokytojas