Kaip žinia, lapkričio 16-ąją mini daugelis demokratinių valstybių nuo 1995 m., kai  UNESCO šią dieną paskelbė Tarptautine tolerancijos diena. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti (toliau Tarptautinė istorinio teisingumo komisija) kasmet, nuo 2003 m. inicijuoja Tarptautinės Tolerancijos dienos paminėjimą Lietuvoje. Tai yra Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos įgyvendindamos Švietimo apie totalitarinių režimų nusikaltimus, nusikaltimų žmogiškumui prevencijos ir tolerancijos ugdymo programos dalis.  Šiais metais Tarptautinės Tolerancijos dienos simbolis –  dėlionė, kurioje atsispindi tema. Pasak minėtos komisijos  Vykdomojo direktoriaus pavaduotojos, švietimo programų koordinatorės Ingridos Vilkienės šių metų temą padiktavo išgirsta mintis, jog mūsų visuomenė – kaip dėlionė, sudaryta iš skirtingų gabalėlių, kurias sujungus – gauname visos visuomenės paveikslą. Ją sudaro skirtingi žmonės pagal amžių, lytį, socialinę padėtį, išsilavinimą, pažiūras, pomėgius, gyvenimo būdą ir t.t..

Žodis tolerancija, savo prasme reiškiantis pakantumą, suteikia žmonėms gebėjimą visuomenėje sugyventi taikiai, priimti kitokį žmogų, kitokius požiūrius, sąvoka, skatinanti  gebėjimą išlaikyti pagarbą nepaisant skirtingų pažiūrų, tautybės, rasės,  religijos.

Pasinaudojant minėtos komisijos rekomendacijomis Jurgio Šaulio gimnazijoje, koordinuojant direktorės pavaduotojai ugdymui Jurgitai Rudienei, socialinei pedagogei Laimai Rėbždienei  dalykų mokytojai, klasių vadovai su mokiniais aptarė galimus pakantumo-nepakantumo, tolerancijos-netolerancijos atvejus gimnazijoje, klasėse. Panaudojant mokytojų parinktus pavyzdžius iš to istorinio laikotarpio, su kuriuo mokiniai yra susipažinę pamokose.   su vyresnių klasių gimnazistais aptarti istoriniai įvykiai  nacistinėje Vokietijoje, ten  vykdyta nepakantumo ir antirasinė politika žydų, čigonų (romų), psichinėmis ligomis sergančių ir neįgalių žmonių atžvilgiu. Analizuota, kaip kurstomas nepakantumas iššaukė didžiulį priešiškumą, o vėliau išprovokavo masinį žmonių naikinimą.  Iš kitos pusės aptarta Sovietų Sąjungos istorija, kurioje visi turėjo būti vienodi, kurioje gausu nepakantumo kitokiam: gabesniam, kilusiam iš pasiturinčios šeimos, turinčiam savo nuomonę ar kitokį požiūrį į gyvenimą.  Tokioje visuomenėje neturėjo likti vietos tiems, kurie buvo kitokie ar jautėsi kitokiais.

Savarankiškais darbais kai kurie mokiniai iliustravo  tolerancijos / netolerancijos simbolį dėlionę: kaip nuo žodžių gali būti pereinama prie darbų. Prie šios iniciatyvos džiugu, kad prisijungė visa gimnazijos bendruomenė, o ypač pradinių klasių mokytojos su vaikučiais, kurie gyvai padarė ir pristatė dėliones, stengdamiesi  suvienyti ir išlikti tolerantiškiems. Kaip žinia, atitinkamais istorijos laikotarpiais yra  terpė reikštis, vykdyti savo egopolitiką. Menasi 1914 m. pabaiga, kuomet pasaulinio karo metu apie 100 tūks. abiejų Vakarų frontų kareivių paklausė širdies balso, susilaikė nuo šaudymų. Tuomet nugalėjo žmoniškumas – nutilo patrankos ir įsivyravo Kalėdinė taika… Kaip žinia,  praeitis daro įtaką dabarčiai ir ateičiai, tad siekiamybė, kad įgaliojantys diskursai visuomenėje taptų mokiniams vyraujančiais motyvais.

 

Arūnas Mikalauskas

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos

Istorijos mokytojas