Kiekviena diena buvo pripildyta prasmingų veiklų, kurios leido ne tik giliau pažinti savo šalį, bet ir ją pajausti širdimi. Mokiniai kūrybiškai išreiškė meilę gimtinei – piešė, rašė, deklamavo, dainavo, spalvino tautines juostas ir gamino simbolinius darbelius, alsuojančius lietuviška dvasia.
Kiekvienas potėpis, išrašytas žodis ar sugiedota nata tapo dar viena spalva Lietuvos portrete jų mažose, bet didelės meilės kupinose širdyse. Nuo išradingų viktorinų iki jausmingų dailyraščio eilučių – kiekviena veikla sujungė vaikus į vieną stiprią bendruomenę, kurioje liepsnojo pagarba ir pasididžiavimas savo tauta.
Didžiausią įspūdį paliko ypatingi momentai: kai klasėse skambėjo Tautiška giesmė, kai mažos rankos pynė trispalves apyrankes, kai sklandė jaudulys prieš deklamuojant eilėraštį ar užrašant nuoširdų linkėjimą Lietuvai. Mokiniai suprato, kad patriotiškumas nėra tik istorijos knygose – jis gyvas kasdieniuose darbuose, bendrose dainose ir nuoširdžiuose jausmuose. O Judrėnų pradinukai turėjo galimybę dalyvauti net žygyje, kuriame nešė 10 metrų trispalvę, giedojo himną, dainavo patriotines dainas.
Ši savaitė ne tik pagilino žinias, bet ir įžiebė vaikų širdyse dar stipresnę meilę savo šaliai. Jie suprato, kad Lietuva – tai ne tik jos istorija, bet ir jų pačių rankomis kuriama ateitis. O kiekviena jų pastanga, kiekviena ištarta ar užrašyta mintis tampa mažyte, bet labai svarbia dalimi didelio, nenutrūkstamo pasakojimo apie mūsų tėvynę.
Mokytoja, Indrė Jokšienė
