Ketvirtos klasės mokiniai turėjo neįprastą pamoką, skirtą Knygnešio dienai paminėti. Jos metu vaikai gilinosi į spaudos draudimo laikotarpio, lietuviškumo išsaugojimo problemas. Panaudoti žaidybiniai mokymo metodai, leido vaikams ne tik pagilinti žinias apie spaudos draudimo laikotarpį, bet ir įsijausti į to meto realijas.
Pirmoje pamokos dalyje su bibliotekininke vaikai diskutavo apie spaudos draudimo laikotarpį, knygnešių darbą, jų indėlį lietuviškos kultūros ir kalbos išsaugojimui. Vėliau turėjo galimybę išbandyti jėgas aktyviose užduotyse: perskaityti lietuvišką tekstą, parašytą rusiškais rašmenimis; tapti ,,žandarais“ ir ,,vykdyti draudžiamos spaudos kratas“ ieškant paslėptų ,,Varpo“, ,,Aušros“ laikraščių; ,,būti užkluptiems su kontrabandine spauda rankose“. Tie, kurie ,,laikė” draudžiamą literatūrą, ,,buvo nubausti pagal tuo metu galiojusius įstatymus“. Tokiu būdu vaikai ne tik sužinojo apie spaudos draudimo griežtumą, bet ir patyrė, kokia didelė kaina buvo sumokėta už lietuviškų knygų ir žodžio laisvę.
Antroje pamokos dalyje veiksmas persikėlė į mokyklos muziejų, kur vaikai išvydo autentišką, kontrabandos keliu į Lietuvą atkeliavusią knygą. Tikėtina, spaudos draudimo metu, vaikai iš jos mokėsi skaityti. Netrukus moksleiviai muziejininkės buvo pakviesti mokytis ,,daraktorinėje mokykloje“, kur galėjo patirti slaptosios mokyklos atmosferą. Vos pradėjus vaikams mokytis skaityti iš maldų knygų, į duris pasibeldė ,,žandarai“. Teko tyliai, su didele baime per atsargines duris sprukti iš muziejaus ir sėkmingai pasiekti biblioteką. Joje vaikai ieškojo knygų autorių, kurie tuo metu rašė straipsnius ar kūrinius į draudžiamuose laikraščiuose, aptarė ir pasikartojo pagrindinius faktus ir sąvokas.
Pamoka buvo ne tik edukacinė, bet ir emocinė. Mokiniai prisilietė prie lietuviškos spaudos draudimo laikotarpio žmonių gyvenimo per asmeninę patirtį, taikant žaidimo metodą. Tikimės, kad moksleiviai sėkmingai išmoko Lietuvos istorijos pamoką apie knygnešystę, o taip pat suprato, kad kiekvienas asmeniškai gali prisidėti prie kultūros išsaugojimo ir stiprinimo, kad ir kokia sunki būtų kova.
L. Laucevičienė, V. Karaliūnienė
