Rugsėjo 23-oji  susijusi su šimtų tūkstančių bendrapiliečių netektimi, skirta žydų tautybės Lietuvos piliečių atminimui, kurie gyveno ir buvo sunaikinti nacių bei jų vietinių pagalbininkų – pradedant Veiviržėnų  gatve ir baigiant didžiųjų miestų įvairiomis gatvėmis. Kad panašūs dalykai  niekada nepasikartotų, garsus prancūzų mikrobiologas, chemikas, vienas iš imunologijos pradininkų, atradęs fermentacijos ir daugelio ligų šaltinį Pasteras Louis yra pasakęs ,,Esame atsakingi ne tik už tai, ką darome, bet ir už tai ko nedarome“. Kaip žinia, karo metais  buvo asmenys,  kurie su nacių kepurėmis šaudė tautiniu, rasiniu, ideologiniu pagrindu neįtikusius, niekuo nekaltus žmones. Iš kitos pusės  buvo drąsiausi, kurie ėjo prieš režimų srovę, o  jų, gelbėtojų pavardės,  kartais skamba ne taip garsiai, tačiau yra atmintis, kuri liudija…

 Atsiliepdami į Tarptautinės komisijos  nacių ir sovietų nusikaltimams Lietuvoje  įvertinti kvietimą prisidėti prie pilietinės iniciatyvos, kartu su kai kuriais  Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijos vyresnių klasių gimnazistais, remdamiesi šaltiniais, geopolitiniame fone po sakinį dėliojame mozaiką  apie čia gyvenusią, kūrusią, dirbusią  ir žuvusią žydų bendruomenę.  

Šios tautybės gyventojai miestelyje  įsikūrę prieš daugiau nei du šimtus metų vertėsi amatais, prekyba, žemės ūkiu, einant laikui turėjo maldos ir susirinkimų namus- sinagogą, mokyklą hebrajų (ivrito,  semitų kalba kuria kalba apie 7 mln. žmonių daugiausia Izraelyje) , biblioteką. Baigęs vietos mokyklą jaunimas toliau studijuoti vykdavęs į Švėkšną arba Telšių Ješivą ( Judaizmo dvasinę seminariją ). Minima Veiviržėnuose gimusi žydų kilmės JAV rašytoja rašiusi noveles, žurnalistė dirbusi Niujorko Jewish Morning Journal redakcijoje Rachel Luria.

1923 m. čia gyvenę  259  žydų tautybės žmonės sudarę apie 28 % bendro miestelio gyventojų skaičiaus. To paties dešimtmečio pabaigoje minima konkurencinė trintis tarp vietos gyventojų, bandymų suniokioti turtą, tačiau neminima  smurtinių dalykų. Naciams užėmus Klaipėdos kraštą dalis žydų apsistojo netoli pasienio esančiuose Veiviržėnuose, bet jau buvo prasidėjusi emigracija į Palestiną, tad karo išvakarėse miestelyje manoma gyveno apie du šimtus šios tautybės Lietuvos piliečių. Tuo metu virš Europos plačiai išskleidžia  sparnus nacizmas ir komunizmas. Komunistai skelbė pasaulinę klasių kovą, tad Rusijoje teroristiniam bolševikų sparnui užgrobus valdžią prasidėjo  priešiškos visuomenės naikinimas. Galutiniame rezultate turėjo likti dvi draugiškos – darbininkų ir valstiečių klasės, bei negausi griežtai kontroliuojama inteligentijos grupelė. Nacizmas sakė, kad turi vykti pasaulinė rasių kova, tad pradėjo naikinti žmones rasiniu pagrindu, tikslu įtvirtinti tariamai pranašesnes rases. Tiek viena, tiek kita ideologijos nepripažino laisvos visuomenės, žmonių apsisprendimo, demokratinio valdymo, sukarino valstybes, okupavo kitų valstybių  teritorijas.   1940 m. birželio viduryje Adolfo  Hitlerio tankai važinėja Paryžiuje,  Josifo Stalino kariauna remdamasi slaptais susitarimais okupuoja Lietuvą, Latviją , Estiją. Pastarosiose šalyse sugriaunamas valstybingumas, prasideda gyventojų suiminėjimai, po metų trėmimai. Metus laiko buvusi sovietų valdžia be kita ko Veiviržėnuose spėjo nacionalizuoti keletą parduotuvių, uždaryti hebrajų mokyklą, įtraukti žydus į ūkines ir kitas veiklas.

Kuomet  apsisukę Europoje naciai puola buvusius sąjungininkus sovietus, Lietuvoje prasideda nacių okupacija, pradedant Gargždais (1941-06-24 čia sušaudytas 201 žmogus) masiškai liejasi bendrapiliečių žydų kraujas. Po keleto dienų,  birželio  28 d. naciai Veiviržėnuose suėmė apie 40–60 jaunų žydų vyrų ir nuvežė juos į darbo stovyklas esančias prie Šilutės, iš kurių jie nebegrįžo.  Rugsėjo 21 d. visos likusios žydų tautybės moterys ir vaikai (o taip pat likę miestelyje pagyvenę vyrai) nužudomi giraitėje prie Trepkalnio kaimo.  Iš buvusios bendruomenės minimi išlikę gyvi keletas žmonių – pabėgusi ir Veiviržėnų klebono Galdiko paslėpta Fruma Popes, nesušaudyta likusi Idkė Šlimovičiūtė, O. Žutautienės išgelbėta viena žydė, kurią priglaudęs Judrėnų kunigas,  draugų paslėptas mokytojas Povilas Saudargas ( persekiotas dėl to kad motina buvo žydė). Sunaikintas krašto ekonominis, kultūrinis  potencialas, miestelio kaloritas dėl gausios žydų bendruomenės turėjęs Viduržemio jūros aromatą.

Su gimnazistais, lydimi direktorės pavaduotojos ugdymui ir užklasinei veiklai Jurgitos  Rudienės mes pasiekiame vietą  kur prieš 79 metus aidėjo šūviai, sužeisti žmonės buvo uždaužomi kastuvais. Čia baigiasi mūsų pasakojimas, lieka atmintis ir tikėjimas, kad blogio darbai neamžini, o tiesa nugalės. Turbūt dažnas sutiks, kad mokykloje turime išmokti ne tik istorijos klasiką…

Veiviržėnų Jurgio  Šaulio gimnazijos istorijos mokytojas Arūnas Mikalauskas