Ilgam,  tikriausiai visam gyvenimui amžininkų prisiminimuose įsirėžę tie,  1941 -ieji  metai. Istorijos mokslų daktaro  Algimanto Kasperavičiaus teigimu didžiausia Lietuvos tragedija įvyko ne 1940 m. sovietinės okupacijos metu, o būtent po metų ,kuomet buvo sunaikinta Lietuvos žydų bendruomenė. Po šitų metų kuomet nacių ir vietos ,,pareigingų,, asmenų veiksmai sudarė sąlygas blogiui bei smurtui  apie kurį galbūt tik dalinai žino šiandieninė visuomenė, Lietuvos žemė tapo nusėta masinėmis kapavietėmis. Šalia daugelio miestų ar miestelių pastebime nuorodas ,,Holokausto aukų kapai, ne išimtis Klaipėdos rajono miestelis Veiviržėnai. Čia sunaikintai vietos žydų bendruomenei pagerbti  Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokytoja Alma Vanagienė, muziejininkė Valdonija Karaliūnienė organizavo Atminties kelią nuo pagrindinės aikštės iki masinės kapavietės, inicijuotą Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų nusikaltimams įvertinti Lietuvoje.

Prieš 80 metų

Karo išvakarėse Veiviržėnuose gyveno apie 1000 gyventojų, iš kurių apie 200 buvo žydų tautybės  Už keleto kilometrų, ties Pėžaičiais ėjo valstybinė Vokietijos-SSRS siena, tad 1941 m. birželio 22-ają.įsiveržus naciams pasienio miestelis buvo užimtas pirmąją karo dieną.  Šiemet išleistoje istorijos mokslų daktaro Arūno Bubnio knygoje „Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais“ 202  puslapyje  minima, jog liepos mėnesį (po liepos 11 d. ) Klaipėdos policijos komisariato būrys vadovaujamas Frohwanno   Veiviržėnuose sušaudė mažiausiai  50 žydų vyrų. o moterys su vaikais suimtos ir patalpintos Trepkalnio dvare.  Po poros mėnesių kalinimo ir priverstinių darbų pas ūkininkus už maistą atėjo kita  tragiška miestelio bendruomenės diena – rugsėjo 21 -oji, kuomet iš dvaro žmonės nuvaryti į netoliese esantį miškelį ir sušaudyti.  Sakoma, kad istorikas turi atsiriboti nuo emocijų, , tačiau to neįmanoma išreikšti žodžiais ir niekas nepasakys kaip ir kada plyšo motinų širdys, kaip po to galėjo žemė  nešioti tuos, kurie šaudė civilius beginklius Veiviržėnų žmones ir daužė vaikus…

Tame pačiame šaltinyje nurodoma, kad rugsėjo 21 d. žudynėms vadovavo P. Jakys, buvę keli gestapininkai. Aleksandro Vitkaus ir Chaimo Bargmano darbe ,,Holokaustas Žemaitijoje,, V. 2016, p. 105 pateikiama informacija remiantis kraštotyrininko medžiaga, kad tie patys žudikai šaudė žmones Švėkšnoje ir Veiviržėnuose. Tačiau  kas jie buvo niekas nežino, jie buvo ne vietiniai, ,žudynes organizavę vokiečiai, šaudęs vadinamas skrajojantis būrys. Čia pat remiantis kitais istoriniais šaltiniais pateikiama , kad vokiečių užsakymu žudė lietuviai ir kai kurių pavardes galima rasti Jad Vašemo archyvuose Izraelyje. Paaiškinta , jog moterų šaudymui Veiviržėnuose vadovavęs Pranas Jakys- iš Vokietijos grįžęs Tilžės SD ruožo agentas,tarpukariu buvęs Kretingos saugumo policijos viršininkas.

Iš kitos pusės tragedijos ir asmeninio pavojaus akivaizdoje iškyla žmonės iš didžiosios raidės, išaugę teisingumo dvasios kupinoje aplinkoje , kurie ištiesė pagalbos ranką persekiojamiems, metę iššūkį naciams ir jų pagalbininkams. Minima, O. Žutautienė   išgelbėjo vieną žydę, kurią vėliau priglaudė Judrėnų kunigas, S. Jurjonienė išgelbėjusi mokytoją, Frumą Popes paslėpęs Veiviržėnų kunigas Galdikas   ir kiti  apylinkės lietuviai.

 Po 80 metų

Prie monumento kur  pagal užrašą 1941 m. šioje vietoje hitlerininkai ir jų vietiniai pagalbininkai nužudė  76 žydų  tautybės žmones– vaikus, moteris, vyrus.   pagerbti aukas ateina   gimnazijos 9 klasės mokiniai. Su čia įvykusios tragedijos  istorijos fragmentais ir detalėmis supažindina   muziejininkė Valdonija Karaliūnienė Kalbų motyvuose- susirūpinimas dėl globalių ir lokalių politinių procesų, visuomenės radikalėjimo atmainų, deklaruojamos siekiamybės ,jog tai kas čia įvyko nepasikartotų.

Atminimo eisenoje ėjo ir akmenėlius pagal žydų tradiciją ant paminklo kartu su mokiniais dėjo auklėtoja A. Vanagienė, kiti bendruomenės nariai.

Įamžinimo paradigma ir buvimas kartu

Atminties kelias per Lietuvą Veiviržėnuose buvo bene 21 vieta prisimenant tragišką 1941 -ųjų metų vasarą, bei kasmet minimą žydų tautos genocido aukų atminimo dieną.   Užduotas tonas jaunosios kartos ir pavienių asmenų egzistencinių prasmių apmąstymui bei  kartotiniam klausimui kada ir kur  Lietuvoje iškils monumentas gelbėtojams…

Arūnas Mikalauskas

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos istorijos  mokytojas