Ilgam, tikriausiai visam gyvenimui amžininkų prisiminimuose įsirėžę tie, 1941 -ieji metai. Istorijos mokslų daktaro Algimanto Kasperavičiaus teigimu didžiausia Lietuvos tragedija įvyko ne 1940 m. sovietinės okupacijos metu, o būtent po metų ,kuomet buvo sunaikinta Lietuvos žydų bendruomenė. Po šitų metų kuomet nacių ir vietos ,,pareigingų,, asmenų veiksmai sudarė sąlygas blogiui bei smurtui apie kurį galbūt tik dalinai žino šiandieninė visuomenė, Lietuvos žemė tapo nusėta masinėmis kapavietėmis. Šalia daugelio miestų ar miestelių pastebime nuorodas ,,Holokausto aukų kapai, ne išimtis Klaipėdos rajono miestelis Veiviržėnai. Čia sunaikintai vietos žydų bendruomenei pagerbti Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokytoja Alma Vanagienė, muziejininkė Valdonija Karaliūnienė organizavo Atminties kelią nuo pagrindinės aikštės iki masinės kapavietės, inicijuotą Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų nusikaltimams įvertinti Lietuvoje.
Prieš 80 metų
Karo išvakarėse Veiviržėnuose gyveno apie 1000 gyventojų, iš kurių apie 200 buvo žydų tautybės Už keleto kilometrų, ties Pėžaičiais ėjo valstybinė Vokietijos-SSRS siena, tad 1941 m. birželio 22-ają.įsiveržus naciams pasienio miestelis buvo užimtas pirmąją karo dieną. Šiemet išleistoje istorijos mokslų daktaro Arūno Bubnio knygoje „Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais“ 202 puslapyje minima, jog liepos mėnesį (po liepos 11 d. ) Klaipėdos policijos komisariato būrys vadovaujamas Frohwanno Veiviržėnuose sušaudė mažiausiai 50 žydų vyrų. o moterys su vaikais suimtos ir patalpintos Trepkalnio dvare. Po poros mėnesių kalinimo ir priverstinių darbų pas ūkininkus už maistą atėjo kita tragiška miestelio bendruomenės diena – rugsėjo 21 -oji, kuomet iš dvaro žmonės nuvaryti į netoliese esantį miškelį ir sušaudyti. Sakoma, kad istorikas turi atsiriboti nuo emocijų, , tačiau to neįmanoma išreikšti žodžiais ir niekas nepasakys kaip ir kada plyšo motinų širdys, kaip po to galėjo žemė nešioti tuos, kurie šaudė civilius beginklius Veiviržėnų žmones ir daužė vaikus…
Tame pačiame šaltinyje nurodoma, kad rugsėjo 21 d. žudynėms vadovavo P. Jakys, buvę keli gestapininkai. Aleksandro Vitkaus ir Chaimo Bargmano darbe ,,Holokaustas Žemaitijoje,, V. 2016, p. 105 pateikiama informacija remiantis kraštotyrininko medžiaga, kad tie patys žudikai šaudė žmones Švėkšnoje ir Veiviržėnuose. Tačiau kas jie buvo niekas nežino, jie buvo ne vietiniai, ,žudynes organizavę vokiečiai, šaudęs vadinamas skrajojantis būrys. Čia pat remiantis kitais istoriniais šaltiniais pateikiama , kad vokiečių užsakymu žudė lietuviai ir kai kurių pavardes galima rasti Jad Vašemo archyvuose Izraelyje. Paaiškinta , jog moterų šaudymui Veiviržėnuose vadovavęs Pranas Jakys- iš Vokietijos grįžęs Tilžės SD ruožo agentas,tarpukariu buvęs Kretingos saugumo policijos viršininkas.
Iš kitos pusės tragedijos ir asmeninio pavojaus akivaizdoje iškyla žmonės iš didžiosios raidės, išaugę teisingumo dvasios kupinoje aplinkoje , kurie ištiesė pagalbos ranką persekiojamiems, metę iššūkį naciams ir jų pagalbininkams. Minima, O. Žutautienė išgelbėjo vieną žydę, kurią vėliau priglaudė Judrėnų kunigas, S. Jurjonienė išgelbėjusi mokytoją, Frumą Popes paslėpęs Veiviržėnų kunigas Galdikas ir kiti apylinkės lietuviai.
Po 80 metų
Prie monumento kur pagal užrašą 1941 m. šioje vietoje hitlerininkai ir jų vietiniai pagalbininkai nužudė 76 žydų tautybės žmones– vaikus, moteris, vyrus. pagerbti aukas ateina gimnazijos 9 klasės mokiniai. Su čia įvykusios tragedijos istorijos fragmentais ir detalėmis supažindina muziejininkė Valdonija Karaliūnienė Kalbų motyvuose- susirūpinimas dėl globalių ir lokalių politinių procesų, visuomenės radikalėjimo atmainų, deklaruojamos siekiamybės ,jog tai kas čia įvyko nepasikartotų.
Atminimo eisenoje ėjo ir akmenėlius pagal žydų tradiciją ant paminklo kartu su mokiniais dėjo auklėtoja A. Vanagienė, kiti bendruomenės nariai.
Įamžinimo paradigma ir buvimas kartu
Atminties kelias per Lietuvą Veiviržėnuose buvo bene 21 vieta prisimenant tragišką 1941 -ųjų metų vasarą, bei kasmet minimą žydų tautos genocido aukų atminimo dieną. Užduotas tonas jaunosios kartos ir pavienių asmenų egzistencinių prasmių apmąstymui bei kartotiniam klausimui kada ir kur Lietuvoje iškils monumentas gelbėtojams…
Arūnas Mikalauskas
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos istorijos mokytojas
