Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos 8 klasės mokiniai tamsų rudens vakarą kompiuterines technologijas iškeitė į aktyvų ir turiningą laisvalaikį – jau tradiciniu tapusį renginį „Naktis mokykloje“.
Skambant muzikai, į gimnazijos aktų salę rinkosi aštuntokai ir buvę klasės vadovės auklėtiniai, kurie mokyklos suolus paliko prieš 5 metus. Jaunimo tarpe sukiojosi ir angelai sargai – tėveliai. Ačiū jiems.
Iš pradžių visiems buvo truputį nejauku, bet, suskambus 1980–1990 metų muzikai ir aštuntokėms kylant ant podiumo demonstruoti to meto mados tendencijų, pasigirdo plojimai, kurie nesiliovė ir į sceną žengiant jauniesiems baikeriams – aštuntokams berniukams. Nutilus muzikai, aštuntokai užtraukė savo klasės himną, taip pasisveikindami su atvykusiaisiais į renginį.
Klasės vadovė Diana Vepštienė visus susirinkusius pakvietė į susipažinimo ratą, kuriame reikėjo pasakyti savo vardą, padaryti judesį ir išleisti garsą.
Po susipažinimo dalyvavome žaidime „Kas geriau pažįsta klasės vadovę?“. Vyresnėliams auklėtiniams reikėjo daug ką prisiminti, o aštuntokai šaudė labai taikliai. Užduotis „Mėgstamiausia auklėtojos frazė“ privertė tėvelius ir pačią auklėtoją lieti juoko ašaras. Auklėtoja manė, kad turi porą frazių, bet aštuntokai tai paneigė, nes posakiai biro kaip iš gausybės rago.
Po geros juoko dozės paprašėme, kad baigę mokyklą auklėtiniai pasidalintų mintimis, kaip jiems sekėsi mokytis mokykloje, kokius egzaminus laikė, kur studijavo ir kuo dabar užsiima. O pasirodo studijuojant būta visko… Vaidas, papasakojęs savo istoriją, pridūrė: „Vaikai, mokykitės, netingėkit.“
Po profesinio orientavimo pradėjome atvirauti apie mokyklines meiles, išdaigas, valgyklos maistą. Buvusiems auklėtiniams parūpo, kas geriausiai mokosi, kam puikiai sekasi mokytojus išvesti iš kantrybės. Aštuntokai pasakojo apie naujoves: pamokas be skambučio, korteles maistui. Vyresnėliai buvo sužavėti, kad iš pamokos nebekviečia skambutis, ir džiaugėsi mokinių brandumu.
Kad ilgai neužsisėdėtume, klasės vadovė pakvietė ieškoti lobio. Pirmieji „Pas mamą“ lobio atsiimti grįžo buvę auklėtiniai. Matyt, padėjo gyvenimiška patirtis…
Paskui žiūrėjome filmą „Tamsa“, šokome, dainavome, žaidėme. Aštuntokai į šokių sūkurį įtraukė ir tėvelius. Gerokai po vidurnakčio vyresnėliai atsisveikindami linkėjo gero ,,likusio tūso“, o aštuntokai jiems mojavo „iki pasimatymo“. Vienas iš svečių atsisveikindamas įsakė mylėti ir gerbti auklėtoją.
Mama Regina džiaugėsi įdomiu renginiu ir sakė, kad „tegu gailisi tie, kurie neatėjo“. Monikos tėtis sakė, kad tikrai mokiniai tas naktis prisimins ilgai. Mama Dalia džiaugėsi bendryste ir viską fiksavo fotoaparatu. O klasės vadovės širdį užvaldė nenusakomas žodžiais jausmas, nes tą naktį susitiko dvi auklėtinių kartos. Skirtingas amžius, supratimas, vertybės, požiūris į gyvenimą, bet jausta bendrystė lyg darnioje šeimoje. Smagi nuotaika ir džiugios emocijos sklandė virš mūsų galvų.
8 klasės vadovė
Diana Vepštienė