Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kvietė Lietuvos švietimo įstaigas, valstybės institucijas, organizacijas bei visus geros valios žmones paminėti prieš trisdešimt metų pasiektą pilietinę pergalę prieš agresorių ir prisijungti prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“. Kviesta Sausio 13d. rytą dešimčiai minučių languose uždegti vienybės ir atminimo žvakutes perduoti Laisvės gynėjų dienos žinią bei prasmę. Su dalimi mokinių prisimename ir bandome rekonstruoti prieš trisdešimtmetį vykusių įvykių epizodus, jų sąsajas su nūdienos realijomis. Tomis tragiškomis, kuomet žuvo žmonės, 1991 m. sausio dienomis Lietuva parodė tvirtą valią, laisvės troškimą, o po mėnesio įvykęs referendumas iliustravo, kad Nepriklausomybė yra 90,5 % krašto gyventojų tikslas. Atrodo, jog prieš 30 metų buvome neįtikėtinai solidarūs ir kataklizmų metais pasirinkome vakarietišką kelią. Iš Sovietų Sąjungos pusės imperialistinių jėgų panaudotas smurtas neturėtų stebinti – prieš daugiau nei šimtmetį jos kūrimosi pradžioje vienas iš pirmųjų sovietinės valdžios dekretų buvo apie raudonąjį terorą. Kuomet ten kilo pilietinis karas tarp raudonųjų ir baltųjų, žmonių šaudymus vykdė abi pusės, tačiau pastarieji su teismais, raudonieji be teismo. Istorija rodo, kad pačios blogiausios imperijos tampa kada lozungu paima kokią nors tautos svajonę, pavyzdžiui valdyti kitas tautas. Vieni pirmųjų globalizatorių, kaip žinia, romėnai vadovaudamiesi ,,Armi et legismus“ ( ginklu ir įstatymu).žlugo, po daugelio kitų, komunistinis, paremtas smurtu siekis globalizuoti pasaulį- taip pat nepasiteisino, jis praeityje. 1991- jų bandymai išlaikyti komunistinį režimą nepavyko- jo nebepalaikė net dalis rusų, kurie rinkosi į tūkstantines demonstracijas Maskvoje ir Peterburge Lietuvai palaikyti. Tuometinis Lietuvos atsilaikymas buvo moraliniu ir kitais požiūriais pergalė. Pasak buvusio Aukščiausios Tarybos pirmininko, profesoriaus Vytauto Landsbergio tai buvo Kovo 11-osios tąsa, dienos, kuomet mūsų neprivertė atsisakyti Nepriklausomybės. Žuvusio laisvės gynėjo Apolinaro Juozo Povilaičio sūnus Robertas sako, kad jam liks dvi Sausio 13-os pusės- viena diena kai neteko tėčio, antroji kai Lietuva apgynė laisvę.
Šiandien žengiame per 30-ečio slenkstį, turėdami tokias valstybingumo garantijas, kokių niekada neturėjome, esame stipriausių tarptautinių ekonominių ir gynybinių organizacijų nariai. Dažnas sutiks, jog tam tikromis prasmėmis gyvename perteklinį gyvenimą. Kaip žinia, demokratinė valstybė, kokia ji būtų yra autoritetas. Kita vertus galimas nuomonių pliuralizmas pastaruoju metu transliuoja specifinį nepasitikėjimą. Tačiau nors dalis žmonių mano, kad nuo jų kažkas yra slepiama, netiki mokslo , ekonominiais pasiekimais,gerovės indeksu, tuo stebėtis galbūt nereikėtų, nes visuomenė niekur nėra vienalytė, ką pastaruoju metu ryškiai parodė ir demokratijos simboliu laikomos JAV. O ką mums reiškia laisvė- kiekvienas turime savo atsakymą…
Arūnas Mikalauskas
Istorijos mokytojas