Šiais metais minime 80 metų nuo Vilniaus geto sunaikinimo, įvykusio 1943 m. rugsėjo 23 dieną. Artėjant šiai datai Tarptautinė komisija (nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti) kvietė Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigas, Tolerancijos ugdymo centrus ir visas švietimo institucijas organizuoti šios datos paminėjimus bei dalyvauti pilietinėje iniciatyvoje „Atminties kelias“. Šia iniciatyva siekiama aplankyti masines žydų žūties vietas, nueiti pėsčiomis kelią (ar dalį to kelio), kuriuo į mirtį buvo varomi nekalti žmonės. Tokių vietų Lietuvoje yra daugiau nei 200.
Minėta komisija šios dienos paminėjimus mokyklų bendruomenėms inicijuoja jau dvidešimt metų. Šia iniciatyva siekiama, kad Lietuvos visuomenė žinotų apie Lietuvoje gyvenusią gausią žydų bendruomenę (iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 215.000 – 220.000 žydų) ir suvoktų Holokaustą mastą tiek Lietuvoje, tiek nacių okupuotoje Europoje Antrojo pasaulinio karo metu. Svarbu, kad mokiniai suvoktų, jog masinis žydų žudymas nėra vien Paneriai, Kauno IX fortas – masinių žudynių vietų Lietuvoje yra daug. Artimiausios nuo mūsų gimnazijos yra Trepkalnyje bei Parubežio miške, netoli Inkaklių.
Kartu su dalimi vyresnių gimnazijos mokinių norėjosi pagerbti sunaikintus artimiausių miestelių žydų tautybės žmones, priminti jų istorijas, parodyti, kad masinės kapavietės supa artimiausius miestelius. Rugsėjo 25 dieną Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokytojai R. Stankuvienė ir A. Mikalauskas suorganizavo aštuntos klasės mokiniams edukaciją ,,Virtualus turas Švėkšnos sinagogoje“ į kaimyninį miestelį. Ankstyvą rytą mes stovėjome Švėkšnos širdyje, pačioje seniausioje dalyje, matydami jau ketvirtą, dabartinę 1905 m. pastatytą bažnyčią ir įėjome į 1928 metais pastatytą sinagogą, kuri po bendruomenės sunaikinimo buvo paversta nužudytų žmonių daiktų saugykla, grūdų sandėliu prie sovietų valdžios, sporto sale. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę kurį laiką buvo nenaudojama, o dabar atkuriama kaip kultūros paveldo, edukacijos objektas. Švėkšnos sinagogos architektūra nėra būdinga Lietuvai – turi rytietiškų bruožų.
Ryškią tragiškos praeities iliustraciją naujai restauruojamoje sinagogoje mums pristatė Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Tarsi sklaidydama šimtametės pasienio miestelio istorijos puslapius, komentuodama pasiekimus, kraštui būdingą paveldą, iki Antrojo pasaulinio karo čia gyvenusią gausią žydų bendruomenę ir jos sunaikinimą M. Žasytienė akcentavo 20 amžiaus pradžios kultūrinį, socialinį gyvenimą. Papildytos 3D virtualios realybės turo metu turėjome galimybę pamatyti atkurtą tarpukario sinagogos vyrų maldų salės vaizdą ir atkurtus siužetus bei objektus. Trys skirtingi siužetai pristato 3 skirtingas sinagogos funkcijas: chederis – mokymosi, pamaldos – religinę ir vestuvių ceremonija – susirinkimų vietos funkciją.
Istoriniai šaltiniai liudija, jog iš viso Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir jų vietiniai pagalbininkai sunaikino apie 410 Švėkšnos žydų. 1941 m. rugsėjo 20 d. už keleto kilometrų, Inkaklių kaime, sušaudyta 330 žydų tautybės vyrų, moterų ir vaikų. Švėkšnos miestelis buvęs sukrėstas žudynių, daugelis lietuvių smerkę žudikus, gailėję žydų.
Tolimesnės edukacijos metu tarsi moralinis kompasas pristatomas dokumentinis filmas ,,Du medžiai Jeruzalėje” (rež. Juan Pablo De Gamboa, Vokietija, 2022 m.). Mergaitės akimis pasakojama apie Holokaustą, kuriame iškeliamos žmogaus vertybės bei asmenybės išlaikiusios humanizmo stuburą.
Mokinių atsiliepimuose įstrigo netradicinis Lietuvos žydų ekonominio, socialinio, kultūrinio, dvasinio gyvenimo atskleidimas ir tragedija globaliame bei lokaliame kontekste, autentiškoje aplinkoje – sinagogoje. Laikas bėga, skuba, neša metus, tačiau yra atmintis, kuri liudija krašto istorijos įvykius, šviežias, ypatingas žaizdas – negrįžtamai prarastus bendrapiliečius, kultūrinį, ekonominį potencialą.
Arūnas Mikalauskas
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos
mokytojai
