LIETUVA skambėjo dainose.
LIETUVA išlytėta, išdėliota, įžodinta vaikų rankutėmis ir širdelėmis.
LIETUVA meiliai tarta, kai kam – pirmą kartą ištarta.
Ir visa tai lydi kone pergalės šokį iš džiaugsmo šokančių mokytojų emocijos ir pasididžiavimas vaikais, kuriuos kasdien stebėjo triūsiančius, naujai ir savaip atrandančius savo gimtąjį kraštą. Kasdien- tai laikotarpis vasario 7-11 dienomis projektinės savaitės, įsukusios Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriaus vaikus į šventinį lietuviškumo sūkurį. Tikras meilės fabrikėlis buvo užkurtas be rizikos suklysti, be baimės, kad gražiausias gaminys MEILĖ LIETUVAI patirs negailestingų muitinių patikrą. Nes mūsų muitinė- atviros vaikučių širdys ir noras pažinti, suprasti, išmokti. O mokytojai, mokytojų padėjėjai vos spėjo atsakyt į originaliausius klausimu: kuri spalva: geltona, žalia ar raudona svarbesnės; gelbėti situaciją, nes būtent dabar nulūžo įkaitę nuo naudojimo šių spalvų pieštukai, ,,išsikrovė“ flomasteriai. Ir taip įvairiausių emocijų genami skubėjom į Vasario 16-ąją, kad suspėt, nepavėluot, kad patenkint vaikų žingeidumą: ,,O ką šiandien darysim?“, ,,Ar šiandien bus Lietuva?“.
Veiviržėnų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriaus grupių veiklos pasižymėjo įvairiapusiškumu ir bendradarbiavimu: priešmokyklinukų grupės ,,Bitės“‘ vaikai dalyvavo Klaipėdos rajono amatų centro edukacijoje „Baltų ženklai”; grupių ,,Nykštukai“, ,,Boružiukai“, ,,Pelėdžiukai“, ,,Bitės“ mokytojos, nutarusios, kad negailestingai atskirtos pandemijos reikalavimų ir pastaraisiais metais iš sveikatos linkėtojų daugiau išgirdusios žodžių, prasidedančių ,,Ne…“, nutarė- bendradarbiausim, kabinsimės viena į kitą, nes bendrystė VEŽA! Taip Ryto ratas virto nenuspėjamų veiklų, siurprizų dienomis. Juk veiklas dovanojo grupės viena kitai: trispalvių akmenukų Lietuva, pirmosios istorinės pamokos, užduotys/staigmenos butelyje, trispalviai saldieji eksperimentai, ilgalaikės metodinės priemonės spalvų pažinimui. Sunku viską išvardinti, bet nesunku patvirtinti išvadą – šių veiklų idėja pabudino mokytojus naujai, šiek tiek sujudino komfortą zoną, kūrybiškumui parodė naujų krypčių.
Savo savaitės įspūdžiais džiugiai dalinosi Judrėnų, Pėžaičių ir Pašlūžmio skyriaus mokytojos. O džiaugtis tikrai yra kuo. Judrėnuose grupės ,,Kiškiukai-Pelėdžiukai“ vaikai mokėsi žaisdami. Pažintis su žymiausiomis Lietuvos vietomis, objektais, vietovėmis vaizdų ir nuotraukų pagalba, pastatytas Gedimino pilių miestelis. Pėžaičių skyriaus vaikai dalyvavo pokalbiuose apie gimtąjį kraštą, trispalviais akcentais ir darbeliais puošė grupė. Ir taip iš žinių, kasdienių darbelių pastatė… Gedimino pilį! Taip, beveik tikrą pilį, papuošusią skyriaus lauko erdvės kalnelį. Pilis aukšta, didelė, kaip ir vaikų meilė Lietuvai – neišmatuojama. Pašlūžmio skyriaus darželio aplinka, grupių langai iškilmingai skelbė visai bendruomenei – čia gyvena šventė, čia Lietuva mylima, čia ypatingi renginiai, suvirpinę vaikų širdeles, paskatinę kurti, domėtis, didžiuotis savo gimtine.
Jei iš keturmečio lūpų pasigirsta užtikrintas: ,,Aš visada gyvensiu Lietuvoje!“ – TAI YRA GERAI.
Jei vaiko rankutės mankštelės metu rodo ne lengvesnį vieno didžiojo piršto variantą, o pirštukuose plastiškai gimsta širdelė – TAI YRA GRAŽU.
Jei grupių sąrašuose yra linksmai krykštaujantys Barbora, Antanas, Matas, Agota, Jonas, Gintarė, Pijus, Dominykas, Viltė, Adomas, Ąžuolas, Morta, Rapolas, Jokūbas, Radvilas ir jų draugai– TAI YRA LIETUVA.
- Bus Lietuva, vaikai, ir šiandien, rytoj, ir visada!
Informaciją parengė Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriaus grupės ,,Boružiukai“ mokytoja Vaida Girskienė
